*Louis pov*
Iš ryto merginos neberadau, ji tik buvo palikus raštelį, kad trumpam išvažiuoja viską apgalvot ar panašiai ir vėliau vėl grįš.
Bet man nerūpėjo.
Jau nebe.
Karts nuo karto vis pažvelgdavau į veidrodį ar mano veidas neprarado rausvumo, patikrindavau pulsą bei paliesdavau vietą kur plaka širdis, kad šie paprasti rodikliai patvirtintų mano egzistavimą.
Nebejaučiau nieko.
Tartum pats jaučiau, kaip nuo manęs sklinda šaltis ir baimė. Visiems turėjo kelti siaubą vaikinas kuris nebeturėjo nieko kas gražintų jį į normalų gyvenimą, o gal mano atveju tiksliau būtų sakyt į stabilią būklę. Pakrikę nervai? Yra. Noras be gailesčio žudyt ir smurtauti? Patikrinta. Turiu tam galimybes bei sąlygas, tad pats laikas parodyti pasauliui tikrąjį Tomlinson. Aš grįžtų į gatves, motinos saugokit savo dukras, vaikai nesimaišykit kely, nes viskas ką pamatysite prilygs baisiausiems jūsų košmarams.
-Tegu užverda pragaras,-sumurmėjau ir užsėdęs ant motociklo gatvėmis nurūkau į gaują.
*Kaylos pov*
Turbūt dar niekada nesijaučiau taip sugniuždyta ir morališkai išsunkta.
-Dani, gali atvažiuot?-paklausiau grįždama iš pasivaikščiojimo, nes Louis jau turėtų būti išvažiavęs tvarkyti reikalų.
-Kas buvo?-paklausė ji bei kažkam šalia pridūrė "tylėk aš dabar kalbu"
-Ne telefonu, prašau atvažiuok,-sukūkčiojau per ašaras vos nepraeidama savo namo.
-Gerai, laikykis, tuojaus būsiu, myliu,-tarė ji ir aš nieko neatsakius baigiau pokalbį ir įsisukusi į pledą žiūrėjau animacinius filmukus.
-Mieloji, aš čia!-po kiek laiko įėjus į namus sušuko.
-Svetainėj,-atrėkiau atgal ir vis po akimirkos draugė sėdėjo mane spausdama glėby.
-Pasakok, kam ir už ką turiu išspardyt užpakalį.
Menkai kilstelėjau lūpų kampučius suformuodama kiek skausmingą šypseną.
-Manau šį kartą aš pati prisidirbau. Žinai, kad Louis su manim išsiskyrė?-tariau garsiai, ir tik ištarus šiuos žodžius ir išgirdus kaip jie pasklido po visus namus supratau, kokia rimta padėtis.
-Kokia proga?-kiek suraukusi antakius paklausė.
-Aš prisigėriau be jo, jam nepranešus ir dar su Jessy...
-Tai labai blogai, bet ar už tai jis tave paliko? Tiktais? Jis ligonis?
-Ne, dar grįžus pasakiau, kad cituoju "galbūt ir mums atėjo pabaiga" ir panašiai,-paaiškinau ir vėl puoliau į ašaras.
-Princese, neverk. Nemeluosiu- prasti popieriai, bet negi negalima visko ištaisyt, atsiprašyt bei blogiausiu atveju pamirš ir susirast kitą?
أنت تقرأ
Coming out strong
أدب الهواةVisi žmonės su laiku ateina ir išeina. To nepakeisi, nes žmonės keičiasi , o su jais ir tu pats. Vienus praradai, kitur atradai, bet galiausiai su tavim vis tiek liks ištikimiausi. Tie, kurie jei ir išėjo-sugrįžo supratę netektį. Tačiau kaip reagu...
