Coming out strong

2.15

*Kayla pov*

-Koks dar sekiklis? Aš nieko nežinau,-papurtė galva Harry.

-Rimtai?-paklausiau.

Pažvelgiau į jį.

-Taip,-įnirtingai linksėdamas pasakė.

Įdėmiai pažvelgiau į jį.

Jis sako tiesą, nes būdamas tikrai ne koks aktorius tikrai išsiduotų.

-Gerai, o tu Louis?-pažvelgiau į vaikiną.

-Pati žinai,-šyptelėjo jis.

-Eh, tie vaikinai,-patrukčiojau pečiais.

Įdomu kada spėjo.

Tyloje ėjome link mašinų, tačiau šone pamačiau vis dar veikiančia parduotuvę. 

-Dani, nori atšvęsti? Juk ne kiekviną dieną toks jubilijus,-tariau ir pasileidau bėgti link parduotuvės.

-O taip mažute! Paimk tekilos!-sušuko ji.

-Bėgu!-mestelėjau.

Sustojau prie pat gatvės, kad praleisčiau juodą furgoną.

Jis įtartinai pradėjo lėtinti prie sankryžos ir šalia manęs netikėtai sustojo.

Staiga atsidarė durys ir mane įtempė į vidų.

-Dieve mano, nepraėjo nė dešimt minučių, o aš vėl prisidirbus? Žmogau, kas per pasaulis,-murmėjau kol kaukėti vaikinai surišo man rankas.

Lauke girdėjau šūvius.

-Vaikinai, šią garbė palikit man, tarė kažkuris vaikinas ir priėjęs prie manęs su žodžiais "labanakt" trenkė man į galvą.

-Vyrai,-pagalvojau prieš pat prarandant sąmonę.

Atsikėliau nuo tolimų balsų.

Apsidariau.

Sėdėjau pririšta prie kažkokios kolonos.

Pajudinau rankas, kurios buvo kiek atsilaisvinusios.

-Jie paimė peilį iš tavo dešinės rankovės,-tarė kažkas.

Apsidairiau.

-Aš Tyler,-prisistatė vaikinas.

-Ir?

Mestelėjau siekdama kito peilio prie blauzdos.

-Paimė ir nuo blauzdos.

Pradėjau siekti švario vidinės kišenės.

-Atlenkiamas peiliukas irgi dingo.

Bandžiau apčiuopti prie šlaunies pritvirtintą revolverį.

-Deja, jį irgi paimė.

Patikrinau kitą pusę.

-Ir tazerį. Tu gal ginklų saugykla? Mergyt, iš tavęs ištraukė gal tuziną ginklų.

-Vienuolika?-paklausiau.

-Atrodo taip.

Velnias, tiek aš jų buvau pasiėmus.

-Ką mums darys? Nužudys?-pasiteiravau.

-Mane turbūt, o dėl tavęs... Manau priklauso nuo tavo įtakos ir panašiai.

-Ką jau pridarei?-paklausiau.

-Aš buvau infiltruotas ir teikiau informaciją savo gaujai.

-O ir iš kur busi?-pasiteiravau.

-Šiaurinė arba kitaip T&S, nesu matęs jų boso gyvai, tačiau visi sako, kad jis rūpinasi saviškiais, taigi,-sumurmėjo.

-Na, Tyler, tau nepasisekė. Nes jų vadas sėdi čia su tavimi.

Vaikinas apsidairė.

-Čia nieko nėra.

-O aš? Sveikas atvykęs,-mirktelėjau.

-Tu?

Nusijuokus palinksėjau galva.

-T&S. Tomlinson ir Styles. Aš Styles.

-Negali būti,-sumurmėjo žiūrėdamas į mane.

-Gali, gali.

Staiga metalinės durys atsidarė.

-Nagi, nagi, pažiūrėkit ką čia turim. Mieloji Kayla, nuostabu,įdomu ar pasakysi ką nors naudinga,-prakalbo įėjęs žmogus.

-Žinot? Mėgstu pakalbėt, galiu kalbėt visą dieną. Gal spėsi kodėl? Ne, gali nesakyt, man tavo nuomonė nerūpi. Man tiesiog patinka mano balso skambesys, temptas, tonas. Negaliu atsiklausyt kaip nuostabu. O... jūs turėtumėt paklausyti kaip dainuoju!-pradėjau.

-Steady beats go 1 2 3 4. Steady heart goes i love you more... I know it's sometimes confusing.

-Užtilk!-surėkė jis trenkdamas man.

Prunkštelėjau.

-Mergyt, tik tiek moki? Nagi, ateik pas mamytę, parodysiu kaip reikia,-erzinau jį.

-Taip reikia atsidėkot už paslaugą? Juo parodžiau tau, koks Niall ištiesų. Būtų tau pasipiršęs ir dabar jau būtumėt susituokę!

-Tu vis dar nesupranti?-paklausiau.

-Man neberūpi, tiesiog neberūpi. Aš nebijau mirties, nebijau, kad mane muši ar daužysi kaip bokso kriaušę. Nes aš savo pareigą atlikau, atidaviau viską. Tad daryk ką nori. Man neberūpi,-mestelėjau ir užsimerkiau.

-Tikrai?-įrėmė šaltą ginklą man į galvą.

-Atsiknisk,-sumurmėjau neatsimerkdama.

Jis atitraukė jį man nuo smilkinio.

-Kaip sau nori,-tarė ir šovė.

Stipriai sukandau dantis ir stengiausi nerėkti. Atrodo, lyg koją kažkas apipylė benzinu ir padegė.

Šunsnukis.

Kiaulė.

Niekšas.

Psichas.

Sociopatas.

-Iki rytojaus, panelės,-pasakė ir užtrenkė duris.

-Melskis, kas tau jis išauštų,-sumurmėjau ir bandžiau sustabdyti kraujavimą.