Coming out strong

2.12

*Kayla pov*

Visi atsisuko į mane.

-Labas rytas, vaikinai,- pasisveikinau ir atsisėdus ant kėdės pradėjau valgyt.

-Kur tu buvai?-paklausė manęs Dean.

-Ai, šen bei ten,-truktelėjau pečiais ir tęsiau savo skrandžio pildymą.

-Pala, išsiaiškinkim, pikta išlėkei, buvai lenktynėse, vartojai, ir grįžai čia linksma nebepykdama ant Niall?-paklausė kažkuris. Net nesidomėjau kuris.

Palinkčiojau galva.

-Pala, kodėl jūs manot, kad aš vartoju?-pakėliau akis ir nužvelgiau vaikinus.

Louis ištiesė man telefoną su žinute.

-E? Jūs turbūt šaipotės iš manęs,-pradėjau juoktis.

-Pažįsti jį?

-Žinoma, Edvard yra mano draugas. Dažnai taip pasirašinėja. Vakar buvom kartu. Jei nuo kažko galima truputėlį apsinešt ir tai nėra alkocholis jis visada priekaištauja su savo "baik vartoti" ar "man tai labai nepatinka, pagalvok kaip aš jaučiuosi"-nusimaiviau.

-Tik nežinau, kaip jis sužinojo, niekada nerūkau prie jo, kad 'nesijaustų blogai'-parodžiau kabutes.

-Tu vėl rūkai? Taigi žinai, kas būna kai tampi priklausoma,-susierzino Louis.

Visi atsisuko į jį.

-Eee vaikinai, nežiūrėkit taip į mane aš jums nieko nepasakosiu,-sumurmėjo jis atsitraukdamas.

-Ai, nesvaik, nėra čia jau taip baisu kaip vaizduoji. Trumpai, aš gal truputėlį buvau priklausoma nuo žolės, na, negalima sakyti tik nuo žolės. Ai, tyngiu aiškint esmė tame, kad rūkiau, buvo blogai, sutikau Luke, dėl jo mečiau, laiminga pabaiga,-papasakojau.

-Kayla, nėra kuo didžiuotis,-suurzgė Louis.

-Ai, baik vaidint piktą, tuo laikotarpiu pasiekiau savo populiarumo ir lenktynių aukštumas,-išdidžiai tariau.

-Ir vos nemirei mažiausiai dešimt kartų,-piktai pasakė jis.

-O tiek kartų ir pagerinau rekordus. Tai viską paaiškina,-pasakiau išsišiepdama.

-Negali vėl rūkyt žolės,-surėkė Louis.

-Kokia dar žolė? Paprastos cigaretės! Vien tabakas,-paaiškinau dėdama indus į indaplovę ir apsisukau norėdama eiti link laiptų.

-Beje, vaikinai, norėčiau, kad iki sekmadienio pietų išsikraustytumėt. Nieko asmeniško, tačiau bus tarsi senų draugų pasisėdėjimas,-mirktelėjau ir pradėjau eiti į savo kambarį.

-Louis, tau ankstesnės sąlygos nekeičiamos. Visada esi laukiamas,-pridėjau neatsisukdama.

-Velnias, ar ji vėl tapo tokia, kaip ir anksčiau?-paklausė Dean.

Nebesiklausiau ką jie šneka ir įėjus į savo kambarį uždarius užrakinau duris.

Nuėjau prie lango ir vėl išsitraukiau cigarečių pakelį.

-Tai laikina,-sumurmėjau pažiūrėdama į pagaliuką kurį laikiau rankoje.

Pabaigus užgesinau ir išmečiau nuorūką pro langą.

Trąšos motinai gamtai.

Ne, juokauju.

Negalvokit, kad aš kokia neišauklėta bei nemandagi paauglė.

Gale savaitės surinksiu viską, juk laukia mažas vakarėlis.