Ilgesio Himnas

Nerasta Pabaiga

Lapų rudumo bėris klaidžiojo aplink Didįjį Viržyną, lyg tamsus šešėlis baltoje pievoje. Tarsi amžinybę turintis žirgas lėtai dėjo kanopas žemėn, keldamas savo grakštų kaklą dangun. Kilmingai jisai nešė raitelį ant stiprių, laiko nesužalotų strėnų.

Iš pievos vidurio išniro tamsiaplaukė būtybė, pastaroji turbūt nematė netoliese klaidžiojančio raitelio, matyt buvo įnikusi į laukuose augusių žolelių paieškas. Vis artėjant, raiteliui ryškėjanti merginos figūra, priminė jam kažką seniai pažįstamo. Tik pajutęs nediduką virpulėlį širdyje, elfas paragino žirgą pirmyn.

Tik pratiečiui prisiartinus prie mažos figūrėlės pievoje, mergina skubiai atsitraukė, bet netrukus jos veide suspindo šypsena. Į akis elfui krito aplink jos nuogą kaklą neperseniausiai sugijęs randas. Rudaplaukė tebestūksojo pievoje su gėlių puokšte.

- Galbūt jums reikia pagalbos ? ,- Mandagiai prabilo tamsusis elfas.

Ši tik pakratė galvą nusisukdama, lėtai grįždama prie savo užsiemimo.

- Dar anksti vaistažolėms augti, vos keletas rušių šiuo metu jau stiebias dangun.

- Žyniai sakė, kad tikrai rasiu šalpusnių, o jūs vienas iš jų?

- Koki žyniai ? ,- Iš Cedriko lūpų išsprūdo nerimąstingas balsas.

- Jazaros gentainiai ,- Ji šyptelėjo ,- Ugniaplaukė elfė, kuri su savo tautiečiais išgydė šias žemes nuo gyvybės negerbenčių padarų.

Cedrikas tvirčiau įsispyrė į kilpas.

Jūs ,- Elfas suabejojo ,- Ja-...- zarą matėte? Ar jos vardas, turiu omeny ji taip ir prisistatė?

Elfė toliau nardė tarp sužydusių pirmųjų gėliu lėtai atsakinėdama į kiekvieną pratiečio klausimą.

- Taip, jos gentainiai kaip ji ir pati vengdavo kalbų su aplinkiniais, visad slėpdavosi už tamsių mantijų. Pamenu tą žiemos vakarą slankiojau aplink Viržyną, ieškodama pavienių šakelių laužui. Tuomet aš Jazaros dar nepažinojau, tik keletą kartų buvau mačiusi jos gentainius toliau nuo kaimelio. Netikėtai pajutau svilinantį karštį aplink kaklą ,- Mergina švelniai ranka perbraukė per kaklą juosiantį randą ,- Iš pradžių nesupratau, kad vyksta. Kažkoki padarai vis sukiojosi ir klėgavo ir tada, nežinau kaip, atsiduriau namie, savo lovoje su supančiota žaizda.

➳➳➳

 Kambarys buvo pakvipęs maloniu žolelių aromatu, sužeista mergina lėtai merkė sunkiai snaudulio apimtas akis. Ji norėjo pasukti savo menkutį kaklą ton pusėn kur žerėjo ugnis, tačiau vos pajutus atgimstantį skausmą iškart sustingo.

Tamsa apsigaubusi figūra išgirdo merginos sulaikytą oro gurkšnį, kuriame slėpėsi aimana.

 - Nusiramink ,- Prie lovos pasirodė ugniaplaukė elfė, tyromis girios žalumo akimis ,- Dabar tu saugi ,- Šyptelėjo ji.

 Ugniaplaukė šiek tiek pakėlė ant merginos kaklo gulėjusį tvarstį, giliomis akimis peršvelgė žaizdą ir švelniai nuleido medžiagą.

- Dėkoju ,- Užkimusiu balsu išaimanavo gulinčioji ,- Ar galėčiau sužinoti jūsų vardą?

Žaliaakė elfė plačiai šyptelėjo, lyg dėkodama ji nusilenkė.

- Jazara ,- Šnibždėdama pastaroji atsakė ,- Ar dar galėčiau tau kuom nors pagelbėti? Gal nori vandens?

Sužeistoji atsakė tik vos girdimu "ne". Pastebėjusi merginos akyse pabudusį snaudulį Jazara atsitraukė į šešėlį, kur toliau plikė nuostabaus aromato žoleles. Elfė nuniavo kažkokią niekad negirdėtą melodiją, atrodė, kad dabar ugniaplaukė buvo mintimis nusikėlusi kažkur kitur - toli. Ligonės mintyse tos melodijos virto skambiu laukiniu vėju besisukiojančiu pievose, netrukus tampantį ramiu girios ošimu ir galiausiai grėsmingai taršančiu kalvų viršūnes.

➳➳➳  

- Ar ji minėjo kur keliaus toliau?

Mergina neatsakė. Ji stūksojo ten, vėjo taršomos pievos vidury. Šalti rytiniai Saulės spinduliai suteikė aukso atspalvį jos marmūrinei odai. Nudelbtos rudos akys nenorėjo toliau šnekėti.

- Atsiprašau, deja, ne.

Cedrikas linktelėjo padėkodamas už informaciją, spustelėjęs žirgą, jis patraukė tolyn banguojančia pieva.

- ArdurZaeri!

Cedrikas atsisuko. Jo veidas rodė tikrą susimąstymą, slepiantį dalį nerimo.

- Kas jum paminėjo šį vardą?

- Ar taip jus vadina mažoji tauta? Gailestinguoju valdovu?

Nematydamas prasmės neigti ir išsisukinėti, vos matomai elfas linktelėjo savo auksinių plaukų galva.

➳➳➳

"Melodija laiko sukurta buvo pasaulio galingųjų šlykščiai sutrypta"

Labai dėkoju visiems kas skaitė ir balsavo. Dažnas atsiliepimas buvo paskata kurti toliau. Hanta. Ačiū.