Unfeeling

2

Pradžioje Zayn atrodė bejausmis, lyg jam niekas nerūpėtų. Jis rūkydavo, žadėjo mesti, bet ir vėl pradėjo, jam nebuvo svarbu, kad tai kenkia, tai tiesiog padėdavo jam atsipalaiduoti, nusiraminti. Man nepatiko šis jo įprotis. Su Zayn retkarčiais pabendraudavome, bet nejaučiau tokios didelės šilumos iš jo, kokią jaučiu nuo kitų berniukų.
Vieną kartą, kai visi jau nuėjo miegoti, nes buvo vėlyva naktis, aš nusileidau į virtuvę atsigerti vandens, kadangi prieš miegą buvau suvalgiusi nemažai traškučių ir kito maisto, mane troškino. Namų durys atsidarė man būnant virtuvėje. Tai privertė sustingti iš baimės ir mano širdis pradėjo plakti greičiau. Įsijungus neryškiai lempelei prie durų pamačiau Zayn. Man iš karto palengvėjo.

"Kur tu buvai?" Paklausiau vaikino padėjusi tuščią, išgertą stiklinę į kriauklę.

"Ėjau parūkyti." Atsakė.

"Juk žinai, kad rūkyti nesveika." Griežtu tonu pasakiau.

"Koks skirtumas." Pavartė akis.

"Galim pasikalbėti?" Paklausiau.

"Žinoma." Menkai nusišypsojo.

"Tai einam gal kažkur kitur? Nes man nėra labai šilta čia stovėt." Nusijuokiau.
Buvau tik su pižamine maikute, trumpomis rankovėmis ir šortukais, o šis vakaras nebuvo šiltas. Su Zayn užlipome laiptais į viršų.

"Einam į mano kambarį." Tarė vaikinas. "Aš noriu persirengt."

"Amm...gerai." Tyliai atsidusau.

Nuėjome į jo kambarį, pasistengdami nesukelti triukšmo.

"Sėskis ant mano lovos, jeigu nori." Tarė ir pats nuėjo prie savo spintos.
Aš atsisėdau. Iš spintos vaikinas išsitraukė kažkokius drabužius, kartu ir džemperį.

"Nenoriu, kad sušaltum, gaudyk." Švelniai metė link manęs džemperį.

"Ačiū." Nusišypsojau ir užsimoviau jį. Džemperis buvo švelnus ir šiltas, nuo jo vis dar sklido vyriškų kvepalų kvapas, kuris man labai patiko. Zayn nuėjo į vonią, o tuo tarpu aš atsiguliau į jo lovą, atsirėmiau į pagalvę ir iki pusės apsiklojau su jo antklode. Kambaryje švietė blanki šviesa. Trumpam užmerkiau akis, kol Zayn ateis.

"Miegi?" Tyliai sušnibždėjo Zayn.

"Jau nedaug trūko, kad užmigčiau." Nusijuokiau pramerkusi akis. Prieš mane stovėjo Zayn vien tik su pižaminėmis kelnėmis. Galėjau matyti ant daug ant jo kūno esančių tatuiruočių.

"Čia todėl, nes mano lova yra pati geriausia." Atsigulė šalia manęs Zayn. "Ir nereik taip ryti manęs akimis." Vaikinas pakilnojo antakius ir nusijuokė.

Jaučiau kaip stipriai pradėjo kaisti mano skruostai, užsidengiau veidą rankomis, nes buvo kiek nejauku.

"Ei, viskas gerai." Nusijuokė ir per pečius apkabino mane vaikinas. "Tai apie ką norėjai pasikalbėti?"

"Apie tave."

"Na ir ką nori apie mane pasakyti."

"Žinai, kad man rūpi, todėl man rūpi viskas, kas susiję su tavimi. Mano, kaip fanės ir kaip merginos, kuri gyvena viename name su tavimi pareiga yra patarti bei pasikalbėti su tavimi. Juk žinai, kad rūkymas yra blogai ir nesakyk, kas nėra jokio skirtumo."

"Bet tai pa-.."

"Ir ne, tai nepadės atsipalaiduoti ir nusiraminti."

"Tu moki skaityti mintis." Nusijuokė.

"Directioner power." Taip pat nusijuokiau. "Tiesiog užsibrėžk tikslą ir siek jo, mesk rūkyti, atsikratyk šio įpročio. Nebūk tas vaikinas, kuris yra šaltas ir bejausmis, vien tik su cigarete rankoje. Aš žinau, kad tu gali pasikeisti, jei tik to nori. Nenoriu būti įkyri, vadovauti tau, ką daryti. Tu ir pats žinai, ko nori, bet tiesiog norėjau su tavimi pasikalbėti, nes turiu progą, kai niekas netrukdys mums."

"Aš manau, kad pabandysiu, jei tik padėsi man. Man nelengva rasti jėgų mesti."

"Žinoma, kad padėsiu tau." Nusišypsojau.

"Tu esi nuostabus žmogus, Isabella. Aš esu laimingas, kad tu esi šalia ir mane palaikai."

"Visada palaikysiu, Zayn."

"Mes visada išliksime kartu ir palaikysime vienas kitą."

Jis stipriai apkabino mane, o jis savo rankomis taip pat apsivijau jo kaklą. Buvo gera būti jo glėbyje.

"Manau, kad eisime miegoti." Tarė jis nusižiovavęs, kai atsitraukėme vienas nuo kito.

"Man irgi taip atrodo." Užsikrečiau nuo jo žiovuliu ir nusimoviau jo megztinį.

"Jis buvo toks šiltas." Atkišau jį vaikinui.

"Gali pasilikti jį sau."

"Rimtai?" Mano veidą papuošė šypsena.

"Taip."

"Ačiū ačiū ačiū." Dar kart apsikabinome.

Zayn užgesino lempą, kuri buvo šalia jo lovos.

"Aš nematysiu, kaip išeiti iš tavo kambario, įjunk šviesą." Nusijuokiau ir nestipriai kumštelėjau vaikinui.

"O kas draudžia likti šitoj lovoj? Galėsiu savo nuostabiai draugei parodyti, kad galiu būti šiltesnis nei tas megztinis."

Tamsoje nusišypsojau ir žinojau, kad jis to nepamatys, bet tuo pačiu metu ir pasimečiau. Zayn apkabino mane per liemenį ir prisispaudė arčiau.

"Negalvojau, kad Zayn Malik gali būti toks, kuris savo fanei lieps miegot su juo."

"Aš žinau, kad kažkada tikrai įsivaizdavai save šitoj vietoj." Nusijuokė vaikinas. Jis buvo toks nuoširdus ir linksmas, kas jam anksčiau tikrai nebuvo būdinga.

"Užsičiaupk, Zayn." Taip pat nusijuokiau, nors tai, ką jis pasakė buvo tiesa.

"Sveikinu, kad tavo svajonė šiandien išsipildė."

"Labanakt, Zayn." Nusijuokiau dar kartą.

"Labanakt, Isabella."