Unfeeling

5

Visą kelią Zayn nepratarė nė žodžio. Aš taip pat nieko nesakiau. Tiesiog manau, kad geriausia nieko nesakyt, leisti jam viską apmąstyti. Nenoriu jo pykdyti, bet iš tiesų labai bijau dėl Zayn, šiuo metu jis gali būti nekontroliuojamas. Jis stipriai mylėjo Gigi, mačiau koks laimingas buvo su ja ir ši išdavystė tikrai jį paveikė. Mes greitai pasiekėme namus, nes jam visiškai nerūpėjo viršijamas greitis.

"Lipk." Be emocijų pasakė.

"O kaip tu?"

"Aš noriu kai kur nuvažiuoti. Vienas."

"Tik nepadaryk jokios kvailystės ir.."

"Lipk." Kiek pikčiau pasakė.

Nieko neatsakius išlipau ir uždariau duris. Mašina staigiai nuvažiavo. Man buvo neramu dėl vaikino, bet tikėjausi, kad jis nepadarys nieko blogo.
Įėjus į namus prie manęs priėjo Louis.
"Kur taip išlėkė Zayn? Kažkas atsitiko?"

"Jis išsiskyrė su Gigi."

"Kaip tai?" Iš virtuvės atskubėjo Niall. Iš paskos atėjo ir Liam su Harry.

"Ji jį išdavė su kiti vaikinu. Viską supratome iš Zayn ir Gigi pokalbio. Net tuo metu, kai ji kalbėjo buvo "užsiėmusi" su juo, pasakė, kad paskambins vėliau. Tada jis parašė jai žinutę, kad viskas baigta. Jis privertė mane išlipti iš automobilio ir kažkur nuvažiavo. Pripažinsiu, kad dabar tikrai bijau dėl jo."

"Jam viskas bus gerai, nebijok. Zayn susitvarkys, jam nieko blogo neatsitiks, tik jam reiks laiko su viskuo susitaikyti." Apkabino mane Louis ir paglostė mano plaukus.

Atėjus vakarui ir pradėjus temti išgirdome rakinamas duris. Visi sėdėjo svetainėje, prie televizoriaus. Tuo tarpu aš kaip tik ėjau į virtuvę ir buvau prie pat durų. Pro jas įėjo tamsiaplaukis. Neprataręs nė žodžio jis užlipo į viršų. Jam praėjus jaučiau stiprų alkoholio ir cigarečių kvapą. Supratau, kad jis vėl įniks į cigaretes, kurias metė su mano pagalba. Kažkas mano viduje virpėjo ir norėjau pasikalbėti su Zayn. Noriu tikėtis, kad šį kartą jis manęs išklausys. Grįžusi iš virtuvės padėjau savo gėrimą ant stalo ir ėjau link išėjimo iš svetainės.

"Kur eini?" Pasiteiravo Harry. "Jei eini pas Zayn, tai nepatariu to daryti. Kai jis būna piktas ar įskaudintas gali įskaudinti ir tave."

"Aš tik einu patikrinti, ar mano telefonas pasikrovė."

"Atleisk, bet šį kartą neapsimesiu, kad nematau tavo kišenėje telefono. Žinau, kad eini pas Zayn."

Atsidusau. Jis mane prigavo.

"Taip, einu pas jį."

"Tik perspėju, kad nereaguotum per stipriai į žodžius, kuriuos jis gali pasakyti."

"Ačiū už perspėjimą." Nuėjau link laiptų į viršų, o vaikinai nulydėjo mane akimis.

Priėjusi prie jo kambario durų sustojau, bet visgi pabeldžiau ir lėtai pravėriau.

"Zayn.."

"Isabella.." Bejausmėm akim pažvelgė į mane.

"Gal galėtumėm pasikalbėti?"

"Ir tai vėl bus eilinis bandymas patarti, pasakymas, kad viskas bus gerai. Man to nereikia. Tai nepadeda visai situacijai palengvėti."

Nieko neatsakiau.

"Aš noriu pabūti vienas, viską apmąstyti. Šiuo momentu noriu, kad tu išeitum ir tegul šiandien niekas čia neateina. Aš tiesiog noriu viską ramiai apgalvoti ir eiti pailsėti." Tyliai tarė perbraukdamas ranka per savo veidą bei plaukus.

Apsisukau ir išėjau iš jo kambario. Nusileidau pas likusius vaikinus.

"Šiandien niekas neikit į Zayn kambarį. Jis nori pabūti vienas. Aš taip pat einu miegoti. Labanakt."

"Ar Zayn tavęs neįžeidė ir nieko blogo nepasakė?" Pasiteiravo Harry ir atsistojęs priėjo prie manęs.

"Man viskas gerai. Jis nieko blogo nepasakė." Šyptelėjau.

"Tada labanakt." Taip pat nusišypsojo.
Savo kambaryje susitvarkiau, persirengiau ir nuėjau miegoti.