Unfeeling

6

Po šešių mėnesių

Praėjo gana nemažai laiko nuo jo skyrybų su mergina. Pastaruoju metu jis grįždavo gana vėlai, ypač, jei išvažiuodavo vakarais. Dabar jis daugiau laiko praleidžia ir namuose, jis vėl pradėjo rūkyti, bendrauja mažai. Matosi, kad vis mąsto apie kažką. Be viso šito prisidėjo ir tai, kad dabar jis pradėjo naudotis merginomis. Visko ko jam reikėjo - patenkinti jo norus lovoje. Nežinau kodėl, bet dabar jis taip nesielgia ir dienas dažnai leidžia namie.
Anksčiau, kai mes pasikalbėjome, susibendravome ir aš pasakiau, kad jis man rūpi - jis tapo šiltesnis, linksmesnis. Jis buvo nuostabus draugas. Dabar jis vėl panašėja į tą ankstesnį Zayn, kuris buvo tas uždaras vaikinas su cigarete. Iš tiesų kartais man patiko jo paslaptingumas. Niekada nežinodavai apie ką jis mąsto, bet jei tai būdavo kažkas gero galėdavai pamatyti menką šypseną jo veide. Tas jo susimąstymas, rimti veido bruožai man patiko. Tos tamsios, rudos jo akys buvo kažkas nepakartojamo, galėjai lyg paskęsti jose. Jo plaukai tokie tamsūs ir juodi, visada tokie tvarkingi ir idealūs, taip norisi į juos įnardinti savo pirštus. Jo kūnas buvo išmargintas tatuiruotėmis, kurias taip norisi apžiūrėti, paliesti. Jis, nors ir buvo paslaptingas, bet nebuvo tas geras berniukas ir man tai buvo kažkas neapsakomo. Mane traukė toks jo charakteris. Negaliu ir pasakyti to, kad man nepatiko tas cigarečių kvapas dėl kurio iš karto galėjau atpažinti jį, bet aš tiesiog nenorėjau, kad jis save žudytų iš vidaus su jomis. Jis dažnai būna su odine striuke, kuri suteikia jam dar didesnį to blogo berniuko įvaizdį. Jis visada išliks tas blogas berniukas. Žmonės nesikeičia taip lengvai. Jis niekada nebus tas gerutis vaikinas, jis ne tokio charakterio. O aš visada jaučiau silpnybę tamsesnių bruožų vaikinams. Zayn buvo lyg vienas iš idealiausių pavyzdžių. Pati ne iš karto supratau, kaip gyvenant vienoje patalpoje su juo, jis pradėjo užimti vis daugiau mano minčių. Mane domino viskas, kas buvo susiję su juo ir tai nebuvo tik paprasti fanės apmąstymai, jausmai. Tai - tikra simpatija žmogui, kuris yra taip arti tavęs, kurio trūkumai ir privalumai taip patinka ir tiesiog veda iš proto. Man buvo skaudu išgirsti, kad jis su Gigi, bet vis tiek džiaugiausi, kad jis laimingas. Praėjo tiek daug laiko, bet jausmai jam neišblėso, kad ir kaip aš stengiausi viską pamiršti. Niekas jo neatstojo. Joks vaikinas nesužavėjo taip stipriai kaip jis. Dar ir dabar tebejaučiu tą simpatiją, nes nežinau, kaip ją panaikinti, bet dabar jam tiesiog neberūpiu. Po paskutinio pokalbio per jo išsiskyrimą su mergina daugiau normaliai nepasikalbėjome, tik retkarčiais persimesdavome vienu kitu žodžiu, kai jam kažko reikėdavo. Pati, nors ir labai norėjau, bet nėjau su juo pasikalbėti. Bijojau, kad liksiu įskaudinta jo žodžių. Aš esu žmogus, kuris labai sureikšmina viską, kas man pasakoma. Esu jautri, labai greitai ašaros mano akyse sugeba paimti viršų. Nežinau, kaip elgtis toliau. Visi jausmai tiesiog persipildė mano viduje, norisi kažkur išsilieti. Aš tiesiog nebežinau ko noriu. Esu pasimetusi.
Įsigniaubiau į pagalvę ir leidau ašaroms pasiekti viršų. Gal taip man palengvės? Nors ašaros nieko nepakeis.

***

8-ojo One Direction gimtadienio proga nauja dalis.😊💓