Unfeeling

15

"Tai tu esi ta įžymioji directioner, kuri laimėjo dienos praleidimą su One Direction, bet galiausiai su jais praleido daugiau nei dieną?" Pasidomėjo dar viena šio pasaulio žvaigždutė.

Man buvo gana nejauku, jaudinausi. Juk tiek įžymybių dabar bendrauja, susipažįsta su manimi.

"Taip, aš ta pati directioner." Nusišypsojau. "Malonu susipažinti su tavimi realybėje."

"Kaip žinai, aš esu Taylor Swift. Man taip pat malonu susipažinti su tavimi. Susipažinimo proga atnešiu mums kažko išgerti." Taylor nuėjo prie baro.

Po keletos minučių mergina grįžo, tik kažkokiu būdu ji sugebėjo neišlaikyti pusiausvyros ir užpilti kokteilio ant mano šviesios suknelės, ant kurios dabar puikavosi apvali kokteilio dėmė.

"Atleisk, aš nenorėjau, tiesiog..."

"Viskas gerai, aš tuoj grįšiu." Nusišypsojau ir ėjau link tualeto, tuo tarpu Taylor taip pat nužingsniavo kažkur į kitą pusę.

Atėjusi į tualetą nuėjau iki pačios galo, prie tolimesnės kriauklės, kuri buvo už kampo, taip niekas neatėjęs iki ten manęs nepamatytų. Bandžiau išvalyti dėmę. Mano laimei, man pavyko, bet liko dėmė nuo vandens, todėl, kad ir kaip juokingai galėjo atrodyti iš šono, bet bandžiau su rankų džiovintuvu išsidžiovint suknelę. Susitvarkiusi jau norėjau eiti, bet išgirdau Taylor ir kažkieno kito balsą, atsidarė durys.

"Ar kažkas čia yra?" Paklausė Taylor.

Nežinau kodėl, bet nieko neatsakiau.

"Čia nieko nėra, pasakok ką padarei." Tarė kita mergina, atpažinau jos balsą. Tai buvo Selena.

"Žinai tą Isabellą ar kuo ten vardu ji, kuri gyvena su One Direction?"

"Žinau."

"Apsimečiau labai maloni ir atnešus kokteilį jai netyčia apipyliau ją. Netyčia." Pradėjo juoktis.

"Tau viskas gerai?"

"Kodėl kažkokia paprastutė mergytė turi galimybę gyventi su tokiais vaikinais kaip jie?"

"Tu jai pavydi? Jai pasisekė, kad tokia paprasta mergina turi tokią galimybę ir pakeitė savo gyvenimą. Ji neatrodo tokia, kuri naudotųsi tuo populiarumu ir yra nuoširdi."

"Selena, nejaugi ir tu tokia pat? Užstoji kažkokią paprastutę merginą, o ne mane."

"Nes galbūt ji ne tokia išpuikusi kalė, kaip tu, Taylor."

Taylor stipriai užtrenkusi duris išėjo, neužilgo išėjo ir Selena.
Visą jų pokalbį įrašiau, vėliau parodžiau vaikinams, kurie mane nuramino.

Ir dabar Zayn kalba su ta išpuikėle. Girdėjau, kad jie turi kartu įrašinėti dainą.

"Sveika, Isabella, seniai matėmės." Pašaipiai nusišypsojo Taylor, kai per Zayn telefoną mačiausi ir aš. "Labas ir tau, Shawn."

"Svei.." Norėjo sveikintis Shawn, bet aš jį pertraukiau.

"Užsikrušk, kale." Nusišypsojau ir nulipau laiptais.

"Oho, kokie mes agresyvūs." Pasakė Taylor. Zayn nervingai žvilgtelėjo į mane ir šyptelėjo.
Jis nuėjo į svetainę, bet mačiau kaip stebėjo mane ir Shawn.

"Dar susirašysim, Shawn. Iki." Pakštelėjau vaikinui į skruostą.

"Iki, mieloji." Apsikabino mane ir išėjo, o aš sugrįžau į savo kambarį.

Klausiausi muzikos su ausinukais, vėliau užsimaniau pavalgyti, todėl paskambinau į piceriją ir užsisakiau picą, kurią neužilgo vyksiu pasiimti. Apsirengusi patogiais treningais nusileidau laiptais. Zayn vienas svetainėje žiūrėjo futbolo rungtynes.

"Kur važiuoji? Ir vėl su savo Shawn susitikti?" Nusijuokė.

Pavarčiau akis.

"Ne tavo reikalas, Malik. Mačiau labai puikiai sutari su Taylor, todėl nesikišk į mano reikalus, o aš nesikišiu į tavo."

"Mes tik..." Vaikinas norėjo pasiteisinti.

Išėjau iš namų nesulaukusi vaikino atsakymo.
Nuvykau iki picerijos ir atsiėmiau savo užsakymą. Pradėjo lyti. Grįžusi pabeldžiau į duris, bet Zayn jų neatidarė.

"Zayn, atidaryk duris!"

"Malik, atidaryk duris!"

"Zayn, nenervink!"

Į mano šūksnius niekas neatsakė. Karma.

"Atrakink šitas suknistas duris!"

Paskambinau jam į mobilųjį. Jis neatsiliepė.

"Zayn Malik, nekenčiu tavęs!"

Išgirdau durų spynos spragtelėjimą. Zayn atidarė duris. Jis buvo tik su rankšluosčiu, apjuostu aplink jo liemenį. Nuo plaukų lėtai kapsėjo vanduo. Supratau, kad jis maudėsi.
Pamačius mane, jo veidą papuošė šypsena, kuri bet kada galėjo pavirsti juoku.

"Tu mane užknisi, Malik." Susinervinusi pasakiau ir įėjau į namus nustumdama vaikiną į šoną.

Susitvarkiusi ir persirengusi nusileidau į svetainę, kur buvau padėjus picą. Ten pamačiau tai, ko nenorėjau pamatyti. Atidaryta picos dėžė ir Zayn, kuris valgė mano picą.

"Zayn. Ką. Tu. Darai?"

"Nu kaip matai valgau."

"Čia. Mano. Pica."

"Kurią dabar dalinsiesi su manimi, mažute." Plačiai nusišypsojo atsikąsdamas gabalėlį.

"Ne."

"Taip, išrinkai labai skanią picą, ir jau kiek per vėlai pasakei, nes aš jau valgau."

"Siūlai dalintis su tavim? Ir dar maistu?"

"O kodėl gi ne?"

"Nes galbūt todėl, kad nenoriu su tavimi dalintis, branguti." Nusišypsojau ir atėmiau iš vaikino prakąstą gabalėlį.

"Vis tiek viena visko nesuvalgysi."

"Gal ir nesuvalgysiu, bet dabar nesidalinsiu."

"Mažyteeee." Suzyzė vaikinas.

"Ką?" Atsikandau picos.

"Dalinkis."

"Ne."

"Tada dalinsies lova."

"Tik tavo svajonėse."

"Svajonės virsta realybe, mažyte." Vaikinas toliau stebėjo futbolo rungtynes.

Nuo jo veido dingo šypsena, kai priešininkų komanda išlygino rezultatą, o aš pavalgiusi taip pat atsisėdau šalia, naršiau savo telefone, retkarčiais užmesdama akį į televizorių. Visą vakarą prasėdėjome lyg nematydami vienas kito. Galiausiai Zayn išjungė lempą ir liko tik šviesa, kuri sklido nuo televizoriaus. Mane traukė miegas, bet į savo kambarį nėjau. Atsirėmiau į pagalvę ir trumpam užmerkiau akis.

Pramerkiau akis savo patogioje lovoje. Per užuolaidas matėsi, kad jau rytas, nes mano kambarys buvo šiek tiek apšviestas nuo saulės. Buvau apklota antklode, ir taip vis dar su rūbais, su kuriais buvau vakar vakare. Prisiminiau, kad aš užmigau svetainėje, ir tada puikiai supratau, kas galėjo mane nunešti į kambarį, apkloti. Negalėjau susivaldyti nenusišypsojusi. Simpatija jam negali sugrįžti ir vėl. Tik ne dabar.