Unfeeling

7

"Kur tu išeini?" Pasiteiravo Liam, pro duris išeinančio Zayn.
Viskas, ką jis padarė, tai paignoravęs Liam klausimą išėjo. Pro langą pažvelgusi mačiau, kad jis įsėda į kažkokį juodą džipą. Liam atsiduso.
"Manau, kad jis greitai negrįš." Pasakė Niall.
Nieko neatsakiusi prisėdau ant sofos ir naršiau telefone, kol vaikinai nusprendė eiti miegoti. Kartu su jais nuėjau ir aš. Susitvarkiusi ir persirengusi atsiguliau į savo lovą. Miegas manęs vis dar neėmė. Turbūt todėl, nes šiandien miegojau tikrai ilgai. Nors manau, kad neturėčiau sau meluoti, kad tai vienintelė priežastis. Be viso to, aš negalėjau negalvoti apie Zayn, ką jis dabar veikia, kada grįš. Naršiau telefone, galiausiai pasileidau muzikos ir įsidėjusi į ausis ausinukus užrakinau telefoną ir užsimerkiau. Zayn man beprotiškai rūpėjo, kad ir kaip stengiuosi tai paneigti.

>>>

Pažvelgiau į telefoną. Buvo po trijų. Atsidususi nusprendžiau bandyti užmerkti akis, bandyti užmigti ir negalvoti apie nieką. Kai atrodė, kad miegas jau ruošiasi mane pasiglemžti išgirdau nedidelį triukšmą apačioje. Kažkas nestipriai trinktelėjo durimis. Nuėjau praverti savo kambario durų. Pasišviesdama telefono šviesa tyliai nutipenau iki laiptų ir ten pamačiau jį, įsikibusį į turėklą ir lėtai lipantį į viršų. Jis pamatęs mane nusišypsojo. Priėjau prie jo.

"Padėt?" Paklausiau atkišdama parankę į kurią vaikinas įsikibo.

"O kodėl tu nemiegi, mažute?" Paklausė lipant į viršų.

Mano kūnu prabėgo šiurpuliukai. Nieko neatsakiau. Jis turbūt girtas ir tuoj pamirš ko klausė. Tas kreipinys tiesiog išsprūdo jam, nereikia to sureikšminti.

"Neignoruok manęs, aš vis dar prisimenu ko klausiau."

Koks skirtumas. Jis vis tiek girtas ir neprisimins ką sakiau.

"Nes tu man vis tiek rūpi, nors ir elgiesi kaip idiotas."

"Aš žinau, kad aš idiotas." Tyliai nusijuokė.

"Gerai, kad bent prisipažįsti." Sukikenau ir nuvedžiau jį iki jo kambario. Jis pradėjo eiti šiek tiek geriau ir tiesiau. Nebeatrodė, kad jis toks jau girtas.

"Aš dar einu iki dušo. Palauk manęs čia. Tik neužmik." Nusišypsojo, bei truputį pasviręs į dešinę įsikibo į durų rankeną ir įėjo į vonią.

Neužilgo jis išėjo iš vonios ir atrodė tikrai geriau ir žvaliau. Jis užrakino duris, prisėdo ant savo lovos, visai šalia manęs. Man pasidarė šiek tiek nejauku, truputį atsitraukiau.

"Ei, neatsitrauk nuo manęs. Nieko tau nedarysiu, mažyte." Uždėjo ranką ant mano kelio ir šyptelėjo.

Vėl prisėdau arčiau.

"Aš žinau, kad kartais būnu tikras idiotas, bet tik todėl, kad man sunku ir aš pasiklydau savo jausmuose. Tu labai miela mergina. Tu man patinki."

"Palauk, aš dar įrašysiu, ką sakei ir ryte parodysiu. Zayn, tu girtas ir tu ryte neatsiminsi kokias nesąmones kalbi."

Jis nusijuokė.

"Aš tik išgėręs, bet negirtas ir gal pasakiau, kiek per daug. Tau nereikia tiek žinoti."

"Mhm, žinoma. Manau, kad aš jau einu miegoti, o tau irgi reikėtų eiti."

"Lik šiąnakt miegoti su manimi, brangute."

"Kaip suprast? Kodėl?"

Vaikinas pavartė akis. Su savo ranka jis tvirtai apkabino mane per liemenį ir mus abu paguldė ant lovos. Su kita ranka vaikinas išjungė šviesą ir tada apklojo mus.

"Nes aš taip noriu."

"Aš neįsivaizduoju, kaip tu reaguosi prabudęs ryte, kai man reikės tau pasiaiškinti, kodėl mes miegam kartu."

"Tau nereikės aiškintis, aš viską suprasiu pats." Pabučiavo mano petį. "Labanakt, brangute."

"Tik kažin, ar suprasi teisingai. Labanakt, Zayn."

"Nesijaudink, suprasiu."

Vos už kelių minučių pajaučiau, kaip jo kvėpavimas sulėtėjo ir jis užmigo. Jis tikrai buvo išgėręs nemažai ir ryte tikrai nesupras, kodėl aš čia guliu. Nuvijusi visas mintis nuo vaikino šilumos netrukus užmigau ir aš.