Unfeeling

1

Mano tėvai rado naują darbą, todėl turėjome išvykti į Niujorką, turėjau palikti savo dainavimo studijas prieš pat pabaigimą, muzika buvo dalis mano gyvenimo, visi sako, kad turiu nuostabų balsą, bet tėvai negalėjo laukti, jiems buvo labai svarbus tas pasiūlymas, tuo metu jiems reikėjo daugiau pinigų, todėl rastas darbas Niujorke galėjo viską pakeisti. Lygiai prieš savaitę iki išvykimo turėjau vykti į One Direction koncertą Zayn sugrįžimo į grupę proga. Ilgai taupiau pinigus, norėjau juos panaudot kažkam įsimintino ir svarbaus, o šie 5 žmonės man buvo labai svarbūs. Jie pakeitė mano gyvenimą, o susitikimas su jais būtų nuostabiausia, kas gali įvykti prieš paliekant viską, ką turėjau Londone ir pradedant naują gyvenimą Niujorke. Mano tėvai žinojo kokie svarbūs man tie penki berniukai yra, jie norėjo, kad paskutinės akimirkos Londone būtų tik geros.
Atėjus į koncerto vietą, prie bilietų patikros man ant rankos uždėjo apyrankę su trijais skaičiais ant jos.

"Siūlau nepamest jos." Nusišypsojo mergina, kuri ir davė man apyrankę.

"O kam ji skirta?"

"Sužinosi per koncertą."

Nuėjau į stovimų vietų zoną, kadangi atėjau anksti galėjau užsiimt vieną iš geresnių vietų priekyje.
Mano rankos prakaitavo, negalėjau ramiai nustovėti vietoje, nes jau taip greit ateis ta akimirka, kai aš pamatysiu savo idealus. Jau taip greitai pamatysiu penkis berniukus, pakeitusius mano gyvenimą.

>>>>

Šviesos užgeso. Visa salė pašėlo. Staiga pasigirdo dainos akordai. Jie visi kartu, visi penki pasirodė scenoje. Visos One Direction dainos ir vėl nuskambėjo kaip ir turėtų skambėti - atliekamos penkių vaikinų. Akyse pradėjo kauptis ašaros, tai buvo kažkas nuostabaus...ir jie vėl visi kartu.
Koncertui einant į pabaigą Harry prakalbo:

"O dabar atėjo akimirka sužinoti kam skirtos apyrankės su skaičiais ant jūsų rankų. Dabar įvyks loterija ir mes ištrauksime vieną laimingąją, kuri turės galimybę su mumis pabendraut labiau ir praleisti visą dieną."

Minia tiesiog pašėlo klykti. Aš žvilgtelėjau į savo apyrankę ir skaičių 416.

"Būtų labai šaunu, jeigu žmogus, kuris laimės neišsiduotų iki susitikimo."

Zayn buvo duota garbė traukti lapelį su numeriu.

"Susitikimą su mumis laimėjo žmogus ant kurio apyrankės yra skaičius...ant kurio apyrankės yra skaičius...skaičius..." vis bandė tempti nervus Zayn. "Skaičius... 416!

KĄ? MAN TURBŪT PASIGIRDO.

"Dar kartą kartoju skaičius 416!"

NE, MAN NEPASIGIRDO. MANO NUMERIS YRA 416 IR AŠ EISIU Į SUSITIKIMĄ SU ONE DIRECTION. ČIA TURBŪT GERIAUSIA DIENA MANO VISAME SUKNISTAME GYVENIME.

Aplinkui girdėjau nusivylimo atodūsius, o aš buvau kupina džiaugsmo ir net negalėjau jo išreikšti, negalėjau suvokti, kad tai atsitiko. Aš tik stovėjau sustingusi be žado.

"Žmogus, kuris turi šį numerį ant apyrankės po koncerto turi prieiti prie apsauginio, kuris stovės prie išėjimo iš salės, parodžius apyrankę jis nuves jus ten kur reikia, o dabar tęskime koncertą." tarė Louis.

"Tai bus paskutinioji daina ir tai bus Midnight Memories!" sušuko Niall.

"Ar jūs pasiruošę?!" Bandė suaudrinti minią Liam ir jam puikiai pavyko.

Po šios dainos visa salė šaukė ir dėkojo berniukams, maniau, kad prarėksiu savo balsą nuo šauksmo, nes buvau per daug laiminga ir vis tikrinau ar ant rankos turiu apyrankę, bet mano laimei ji saugiai ten laikėsi.
Dėl jaudulio ir laimės šiek tiek drebanti išėjau iš salės ir priėjau prie aukšto ir rimto apsauginio.