Unfeeling

18

Mąsčiau apie išsikraustymą iš šių namų. Manau, kad geriau būtų pakeisti viską. Bandyti taip užsimiršti, bet nuvijusi mintis žvilgtelėjau į telefoną pažiūrėti kiek valandų. 03:50. Iš stalčiaus išsitraukiau cigarečių pakelį. Mergina, kuri neleido savo simpatijai žudyti savęs iš vidaus dabar perėmė jo įprotį. Man nerūpėjo, kad cigaretės kenkė. Aš ne taip ir dažnai jas rūkiau, bet šiandien to norėjau. Dabar supratau, kad ir Zayn nerūpėjo savęs žudymas. Tai padėjo jam atsipalaiduoti. Pasiėmusi žiebtuvėlį bei pakelį užsidėjau džinsinį švarkelį ir nusileidau laiptais. Zayn greičiausiai miega, jo kambario durys uždarytos, todėl manęs niekas neišgirs. Užsidėjau sportbačius ir pastebėjau, kad durys neužrakintos. Turbūt Zayn jų neužrakino. Jis pasielgė tikrai neatsakingai, nors mus ir saugo apsauginiai. Iš lėto nulenkiau rankeną žemyn bei atidariau duris. Prieš mane pasirodė žmogus, kurio tikrai nesitikėjau pamatyti šiuo metu. Jis įtraukė cigaretę ir išpūtė jos dūmus m, bei žvilgtelėjo į mane savo šokoladinėmis akimis.

"Isabella, ką čia darai?"

"Atėjau ramiai pabūti, bet nemanau, kad su tavimi pavyks tai padaryti." Atsidusau ir išsitraukiau cigaretę iš pustuščio pakelio, prisidegiau ją.

"Tu nerūkysi." Priėjo arčiau manęs.

"Tu neuždrausi man." Stumtelėjau vaikiną ir jis menkai susvyravo, bet beveik nepajudėjo iš vietos. Įtraukiau cigaretę ir išpučiau dūmus jam į veidą.

"Aš tau neleisiu rūkyti."

"Kodėl tu neleisi?"

"Nes rūkanti cigaretes mergina nėra gražu. Aš nenoriu, kad mano mergaitė save žudytų iš vidaus."

"Prašneko tas, kuris savo rankoj laiko tokį patį pridegtą pagaliuką. Nejaugi nepameni kaip davei man cigaretę ir kaip dalinais savo įtrauktais dūmais su manimi per vakarėlį?"

"O tu nepamiršai to?" Nusišypsojo.

"Aš visada prisimenu ką reikia."

"Tas kartas buvo išimtis, bet tai nereiškia, kad leisiu tau tai daryti ir toliau."

"O jei aš noriu tai daryti? Kuo aš kitokia nei sakykime tu ir negaliu to daryti?"

"Aš turiu priežastį rūkyti, brangute."

"Aš irgi turiu."

"Pasakyk savo priežastį, jeigu nebijai."

Jaučiau, kaip mano kūnas suvirpėjo ir gerklėje atsirado gumulas.

"Tu mane provokuoji, bet kodėl turėčiau bijoti tai pasakyti? Tau juk vis tiek nerūpės. Jau turėtum suprasti, kokia yra priežastis. Ta priežastis - tu." Pripažinau tiesą. Šį kartą man nerūpėjo, kad jis sužinos šią tiesą.

Zayn užgesino savo cigaretę peleninėje ir paliko ją ten. Iš mano rankų jis staigiai paėmė ir manąją cigaretę bei taip pačiai užgesino.

"Ei, ką tu darai, Zayn?"

"Mums reikia pasikalbėti."

"Ir apie ką?"

"Apie mano rūkymo priežastį, mažute."

"Na ir kokia ji?" Sunėriau rankas po krūtine.

"Prisimeni, kai per vakarėlį klausei kodėl pasidariau toks rūpestingas ir pasakiau, kad sužinosi atėjus tinkamam laikui? Manau, kad tas laikas atėjo. Visu pirma, ta priežastis esi tu. Aš noriu tau pasakyti, kaip stipriai tu man rūpi ir noriu tave susigrąžinti, tik ne vien kaip geriausią draugę."

"Nežinau, ar aš noriu tai išgirsti." Nors mano širdis norėjo išgirsti.

"Prašau, išklausyk manęs bent šį kartą."

"Sakyk, Zayn."

"Galbūt niekada nebūsiu idealus, kokio tu norėtum, skaudinau tave kartais net pats nepagalvodamas, galėjau daug ką padaryti, kad tu būtum laimingesnė, bet nepadariau, o tik dar labiau skaudinau, galbūt neįvykdžiau to, ką žadėjau ir aš nepalaikiau tavęs, išdaviau, bet aš leidausi į bendravimą su tavimi nuo tos dienos, kai susipažinome, ne su kiekvienu žmogumi taip greitai susibendrauju ir prisileidžiu, bet tu buvai lyg kažkuo kitokia, mane kažkuo traukė prie tavęs. Nebesvarbu dėl to, kas buvo su Gigi. Aš noriu tai pamiršti ir žinau, kad tu mokėtum man padėti. Aš žinau, kad su tavo pagalba aš galėčiau mesti rūkyti, nes turėčiau į ką atsiremti. Ilgai mąsčiau, kad galbūt nebuvau ir labai geras draugas. Kaip ir minėjau viskas, kas buvo su Gigi tebuvo tik dėl reitingų, mane privertė taip elgtis, bet per ją pamiršau tave, tas visas vaidinimas man lyg uždengė akis. Aš susižavėjau ja, bet tai tebuvo tik susižavėjimas. Dabar aš viską ilgai bandžiau apmąstyti ir supratau, kad ji ir negalėtų būti tas žmogus, su kuriuo aš noriu būti ir sieti savo gyvenimą. Mes per daug skirtingi. Visą tą laiką man labiau buvo skaudu ne dėl išsiskyrimo su Gigi, bet dėl elgesio su tavimi po visko, kas įvyko. Buvo žmonių, kurie man labai padėjo. Atleisk, kad taip šaltai, abejingai ir nemaloniai bendravau su tavimi, atleisk už mano elgesį, kuris kartais buvo neprognozuojamas. Aš nenorėjau tavęs skaudinti ir įžeidinėti, bet kažkur mano viduje esantis pyktis dėl mano pačio elgesio išsiliejo ant tavęs. Aš tiesiog negalėjau būti savimi, buvau pasimetęs, kartais net pats savęs nesuprasdavau. Vėliau Harry pasakė apie tai, kad tu man kažką jauti ir tada daug kas pasikeitė manyje. Nemažai galvojau ir nežinojau, kaip pasikalbėti su tavimi, ką tau pasakyti. Tu, kai buvome tiesiog labai geri draugai, priversdavai mane šypsotis net nuo pačių mažiausių dalykų. Tiesiog prašau, neišeik, man tavęs reikia, mažute." Stipriai apsikabino mane per liemenį, prispaudė prie savęs ir įnardino savo veidą į mano kaklą.

Mano kūnas tiesiog drebėjo, širdis stipriai daužėsi nuo visų šių žodžių, ašaros kaupėsi akyse. Nesusilaikiau ir stipriai apkabinau jo kaklą savo rankomis. Atsitraukęs jis prispaudė savo lūpas prie manųjų stipriam ir ilgam bučiniui.
Negalėjau atsitraukti, nors iš tiesų gal ir nenorėjau to padaryti. Mano kūnas neleido to padaryti. Norėjau, kad mano lūpos liestųsi su jo. Jis prisitraukė mane dar arčiau savęs. Buvau priremta prie sienos.
Mano širdis nenori kentėti labiau, graužtis dėl to, kad nepasielgiau taip, kaip noriu šiuo metu iš tiesų. Stipriai jį apkabinau ir savo veidą paslėpiau jo kaklo įlinkyje.

"Ar tai reiškia, kad būsi mano?"

"O kaip tu manai?"

"Manysiu taip, kaip noriu manyti."

"Reiškia, kad manai visiškai teisingai."

Jis atidarė namų duris ir staigiai persimetė mane per petį. Įėjęs su savo koja uždarė duris ir užlipo į viršų, į savo kambarį. Ten paguldė mane į savo lovą.

"Ir nesakyk, kad cigaretės bei rūkymas taip jau blogai. Jei ne ši naktis ir mus siejantis bendras noras cigaretėmis viską pamiršti, nežinau kada būčiau tau viską išsakęs."

"Bet tai nereiškia, kad vėl nesustatysiu tau sąlygų."

"Šį kartą visiškai su jomis sutiksiu." Pabučiavo į lūpas. "Bet tų sąlygų laikysiesi ir tu, nes aš tau taip pat draudžiu rūkyti."

"Aš nerūkau taip, kaip tu. Tai buvo tik retkarčiais ir jei tik noriu galiu sustoti."

"Manau, kad pats laikas tai padaryti."

Pagaliau aš pasijaučiau laiminga su Zayn Malik.

"Jau nebepaleisiu tavęs. Aš tave myliu, mano brangute, mano princese, tik mano..." Sušnibždėjo man į ausį vaikinas. Nusišypsojau nuo šių žodžių ir Zayn švelniai sujungė mūsų lūpas bučiniui.