Unfeeling

12

"Gal jau užteks, mažute?" Zayn nusišypsojo. Nuo jo jautėsi alkoholio kvapas susimaišęs su aitriais vyriškais kvepalais, kurie mane šiuo metu taip vedė iš proto.

"Dar pasakyk, kad visą vakarą stebėjai kiek aš išgėriau." Nusijuokiau.

"Galbūt ir stebėjau tave." Apsilaižė lūpas. "Beje, atrodai labai gerai." Vėl peržvelgė mane nuo galvos iki kojų.

"Juk pats norėjai, kad man būtų linksma. Ir ačiū." Nusišypsojau.

Vaikino rankos pasiekė mano liemenį ir apsivijo jį prispausdamos mane arčiau jo.

"Bet turiu tave apsaugoti nuo pasėkmių."

"Jei nepamiršai, aš jau senokai esu pilnametė, brangusis, ir aš neišgėriau tiek jau daug." Apsivijau jo kaklą rankomis. Nežinau, ar tai alkoholio poveikis, ar aš tenorėjau pažaisti kvailą žaidimą su juo.

"Man nerūpi, princese. Aš tik nenoriu, kad vėliau jaustumeisi prastai."

"Nuo kada pasidarei toks rūpestingas?" Pašaipiai nusijuokiau.

"Turiu tam priežasčių, brangute."

"Ir kokios jos?"

"Galbūt atėjus tinkamam laikui sužinosi."

"Ar tas laikas negali būti dabar?" Pradėjau švelniai nagais braukyti per vaikino kaklą.

"Kokia tu nekantri, mažyte." Prikando lūpą. "Bet dabar netinkamas laikas."

"Uhh...gerai." Pavarčiau akis ir atitraukiau savo rankas nuo vaikino kaklo ketindama eiti kur nors kitur.

"Einam su manim." Tarė vaikinas, suprasdamas, kad žadu atsitraukti.

"Kur?"

Nieko neatsakęs vaikinas paėmė mane už rankos ir pagriebęs savo odinį švarką išėjo į lauką.

"Aš noriu parūkyti." Prabilo vaikinas, išsitraukdamas iš kelnių kišenės cigarečių pakelį.

"Tai kam tau manęs? Pavaišinsi?" Nusijuokiau.

"Tikrai nori?" Taip pat nusijuokė.

"Kodėl gi ne?" Patrūkčiojau pečiais.

"Bent esi bandžiusi?" Vėl nusijuokė paduodamas man cigaretę.

"Tai buvo jau seniai, vieną kartą ir man nepatiko." Atsakiau vaikinui su šypsena veide.

Vaikinas prisidegė savąją. Odinis švarkas, cigaretė, tie tamsūs plaukai, tos tamsios akys, apšviestos nuo blankios lempelės terasoje. Visa tai priminė blogiuko įvaizdį.

"O jei cigaretė nepatiks ir dabar? Nori sugadinti ją?" Išpūtė dūmus. "Nes man dabar užteks ir vienos." Šyptelėjo.

"Na, tada mažiau liks tau." Nusišypsojau.

Mano kūnas suvirpėjo nuo vėsumos lauke. Vaikinas nusiėmė savo švarką ir atkišo jį man.

"Užsidėk, kad nesušaltum."

"Ačiū." Užsidėjau švarką, kuris buvo sušildytas vaikino kūno. "Pridek." Parodžiau į cigaretę.

Vaikinas prikišo žiebtuvėlį ir uždegė. Įtraukusi dūmų sukosėjau. Vaikinas nusijuokė.

"Nebuvo taip gerai, kaip tikėjausi." Taip pat nusijuokiau.

"Maža užsispyrėlė." Šypsojosi žiūrėdamas į mane.

"Tik nepradėk." Pavarčiau akis menkai šyptelėdama ir dar kartą nedrąsiai įtraukiau dūmų. Šį kartą buvo kiek geriau.

"Žinai, galime padaryti kiek geresnį variantą su dūmais."