✍ SEPTINTIEJI METAI HOGVARTSE | DRAMIONE

12 skyrius

Drakas

-Voldemortas sakė, kad kalbės tik su ištikimu mirties valgytoju, tiesa?-paklausė Elė ir aš linktelėjau. Kartu su Poteriu ir jo draugais buvau kambaryje iki pareikalavimo. Tai buvo saugiausia vieta mūsų pokalbiams. -Drakai, ar tavo mama galėtų susitikti su mumis šį savaitgalį Kiauliasodyje?

-Turbūt,-atsakiau. -Galėčiau jai šiandien parašyti. 

-Gerai,-linktelėjo šviesiaplaukė. -Narcisa viena iš mirties valgytojų. Ji galėtų pabandyti pasikalbėti su juo ir galbūt mums pavyktų ką nors sužinoti. 

Jeigu šiame kambaryje dabar prie mūsų būtų Vizlis, jis aiškiai parodytų savo nepasitikėjimą manimi. Murmėtų, kad tai bloga idėja pasikalbėti su mano motina. Bet, atrodo, kad visiems tiko ši idėja. Po mūsų slapto susitikimo, sugrįžau į Klastūnyno bendrąjį kambarį. Nekreipiau dėmesio į kelių penktakursių šnabždesius, kai pamatė mane, ir nuėjau iki vaikinų bendrabučio. Įėjęs į kambarį, padėjau knygas ant lovos, susiradau pergamento ir paėmęs plunksną pradėjau rašyti laišką motinai. Baigęs, pažiūrėjau į laikrodį. Turiu dar laiko iki vakarienės. Išėjau iš bendrabučio, Klastūnyno bendrojo kambario ir pradėjau eiti link pelėdyno. Suradęs savo pelėdą, prisegiau jai savo laišką ir ji išskrido. Stebėjau pelėdą, kol visiškai jos nebemačiau. Išėjęs iš pelėdyno, pradėjau eiti link Didžiosios salės. Po vakarienės, ėjau vienas atgal į Klastūnyno bendrąjį kambarį, bet neilgai. Mane pasivijo Bleizas ir Teodoras. Jie sustabdė mane ir palaukė, kol praeis keli klastuoliai, kurie ėjo už mūsų nugarų. 

-Kur tu buvai visą tą laiką iki vakarienės?-paklausė Bleizas. -Niekur tavęs neradome. 

-Bibliotekoje. Ruošiau namų darbus,-atsakiau. Iš tiesų sakiau tiesą, nes iki susitikimo su Poteriu ir jo draugais, aš buvau bibliotekoje. 

-Tavęs ten nebuvo. Tikrinome. Vėl buvai susitikti su Poteriu ir kitais grifiukais?-paklausė Teo. 

-Ne,-atsakiau pameluodamas. Meluoti man visada sekėsi gerai. Net nenuostabu, jog Bleizas ir Teodoras patikėjo. Mes grįžome į Klastūnyno bendrąjį kambarį. 

-Pagaliau grįžot,-apsidžiaugė pamačiusi mus Pensė. -Suprantant eliksyrų namų darbus?-paklausė. Teo ir Bleizas papurtė galvas. 

-Taip,-atsakiau. -Visa informacija, kurios tau reikia, surašyta penkiasdešimt aštuntame puslapyje. Sėkmės,-pasakiau ir nuėjau į vaikinų bendrabutį.

***

Vaikščiojau kartu su Hermiona po koridorius, atlikdamas savąsias seniūno pareigą. Kai jau ruošėmės atsisveikinti vienas su kitu, pamatėme Švilpynės mokinę. Mes pasivijome ją ir ji išgirdusi mūsų žingsnius, atsisuko į mudviejų pusę. 

-Tu turėtum būti savo koledžo kambaryje. Vaikštai po koridorius neleistinu laiku,-prakalbo Hermiona. Mergina tik žiūrėjo į ją. Švilpynės mokinė išsitraukė savo burtų lazdelę. Ji nusitaikė į rudaplaukę šalia manęs taip, kad ji nematytų. Bet aš mačiau.  Kažkas negerai. Esu jau tai matęs. Paprastas mokinys taip nesielgtų. Išsitraukiau iš mantijos kišenės savąją lazdelę. 

-Cru...

-Petrificus totalus,-neleidau merginai pabaigti ištarti kerų. Jos kūnas sustingo ir ji krito ant žemės. 

-Ačiū. Ar ji ketino mane nukryžiuoti?-Hermiona pažiūrėjo į mane.

-Taip,-atsakiau ir paėmiau merginos kūną. -Turime ją nugabenti pas Madam Pomfri. 

-Drakai, nemanau, kad paprastas mokinys būtų nusitaikęs į kitą mokinį ir bandęs paleisti į jį nedovanotinus kerus. 

-Na, gal ji nebuvo paprasta mokinė,-pasakiau. 

-Ką tu nori tuo pasakyti?-paklausė rudaplaukė. 

-Esu jau tai matęs. Ji buvo užkerėta užvaldymo kerais,-pasakiau ir pažiūrėjau į Hermioną, kuri pažiūrėjo į mane. 

Taisyta

Sveiki visi!

Būtų malonu sulaukti jūsų nuomonių, kurios motyvuoja ;) ♥