✍ SEPTINTIEJI METAI HOGVARTSE | DRAMIONE

34 skyrius

Drakas

Stovėjau atsirėmęs į sieną, prie pagrindinių Hogvartso durų, ir rankose varčiau savąją burtų lazdelę. Profesorė Makgonagal priėjo prie manęs, o Poterio ir Vizlio dar niekur nesimatė. 

-Kur jūsų kompanionai, ponaiti Smirdžiau?-profesorė pažiūrėjo į mane pro savo akinių viršų. Jau ruošiausi atsakyti, kai pamačiau artėjančias dvi figūras. Vizlio raudoni plaukai švietė iš toli, todėl buvo lengva suprasti, kad artinasi kelionės draugai. 

-Labas vakaras, profesore,-Poteris pasisveikino su Makgonagal ir moteris linktelėjo jam.

-Nuimsiu burtus tik tam tikram laikui, jog mokykla būtų saugi. Laiko turite iki vidurnakčio. Jeigu norėsite grįžti vėliau, teks nusileisti Kiauliasodyje, nes burtai ir vėl saugos Hogvartsą. Tikiuosi, kad supratote mane?-profesorė pažiūrėjo į mus tris. 

-Taip,-atsakėme vienbalsiu. Makgonagal išsitraukė savo burtų lazdelę ir ją mostelėjo bei sumurmėjo burtažodį. 

-Sėkmės,-palinkėjo ir apsisukusi, nutolo nuo mūsų. Savo burtų lazdelę įsikišau į rankovę ir ištiesiau abi rankas. 

-Oh, Vizli, man tai taip pat nepatinka kaip ir tau, bet mums reikia iš čia iškeliauti. Nebent nori likti?-pažiūrėjau į susiraukusį jo veidą. 

-Nenoriu,-sumurmėjo ir davė man savo ranką. Kai visi trys susikibome, oru iškeliavome iš Hogvarto į mano šeimos dvarą. Kelionė netruko labai ilgai ir mes nusileidome prie uždarų vartų. Paleidęs Poterio ir Vizlio rankas, atidariau vartus ir trise pradėjome žingsniuoti link durų. Kai jos buvo pasiekiamos ranka, atsisukau į vaikinus, ėjusius už manęs. 

-Savo burtų lazdeles turėkite prie savęs,-pradėjau kalbėti ir Haris iš karto išsitraukė savąją lazdelę.-Jeigu Elė čia, ją laikys rūsyje. Ten pat, kur buvot užrakinti ir jūs. Prisiminkit, kad dvaras gali būti pilnas mirties valgytojų, todėl būkite budrūs ir reaguokit greitai. Be to, stenkitės būti tyliai. 

Pasiruošęs savąją burtų lazdelę, tyliai atidariau duris ir trise įėjome į vidų. Viršuje girdėjau balsus. Apsidairiau. Pirmasis aukštas skendėjo mirtinoje tyloje. Pradėjau lipti laiptais, kurie vedė į rūsį, žemyn. Poteris ir Vizlis sekė man iš paskos. 

-Ele?-tyliai paklausiau ir apsidairiau tiek, kiek leido grotų tarpas. Tyla. Ir tada mūsų ausis pasiekė garsus klyksmas. Merginos klyksmas. 

-Elė,-Vizlis pradėjo bėgti laiptais į viršų, o aš ir Poteris puolėme jį vytis. 

-Roni, palauk!-tyliai sušuko akiniuotis, bet jo draugas nekreipė į jį dėmesio. Puiku, jis viską sugadins su savo noru būti didvyriu. 

-Ir ką gi mes čia turime?-atsitrenkiau į Išrinktojo nugarą. Pasirodo, kad Ronaldas sustojo, nes jam kelią pastojo vienas iš mirties valgytojų, Traversas. -Ah, jaunasis Smirdžius. Tėtukas apsidžiaugs tave pamatęs. O žiūrėkit ir Poteris čia,-per dvarą nuaidėjo dar vienas merginos klyksmas. -Sekite mane, jeigu norit likti gyvi,-Traversas bjauriai nusišypsojo. Stumtelėjau Harį, kad jis pradėtų eiti ir nusekėme mirties valgytoją. 

-Žiūrėkit, kas nusprendė mus aplankyti,-Traversas pasitraukė į šalį ir aš dabar galėjau matyti visą patalpą. Buvau pripratęs matyti tai, kai Voldemortas grįžo ir apsigyveno čia, bet vaizdas vis tiek šokiravo. Elė gulėjo ant šaltų grindų, kol Jakslis stovėjo šalia su plačia šypsena ir burtų lazdele, kuri buvo nukreipta į šviesiaplaukę, rankose. Tai priminė Hermioną, kai Belatriks kankino ją. Mergina vos vos sugebėjo išspausti menką šypseną, kai išvydo mus. Ji buvo silpna.  

-Ah, Drakai, tai gal vis dėlto persigalvojai?-Liucijus pažiūrėjo į mane, o tada nukreipė savo žvilgsnį į vaikinus, stovėjusius šalia manęs. -Ir atsivedei draugų. Įdomu,-nieko jam neatsakiau. 

-Crucio,-pasimėgaudamas ištarė Jakslis ir Elė dar kartą suklykė. Jeigu jie darys jai taip ir toliau, ji arba išprotės, arba žus. Negalėjau to daugiau matyti. Tai kėlė per daug blogus ir slogius prisiminimus. Nukreipiau savo lazdelę į vyrą. 

-Petrificus totalus,-sumurmėjau ir Jakslis sustingęs, krito ant žemės. To užteko, kad visi mirties valgytojai išsitrauktų savąsias lazdeles ir jas nukreiptų į mus. 

-Puikiai padirbėta, Smirdžiau,-išgirdau Vizlio balsą. Jeigu ne jis, Traversas nebūtų mūsų pagavęs. 

-Užsičiaupk, Vizli,-nenukreipiau savo žvilgsnio nuo Voldemorto šalininkų. Vienas iš jų paleido į mano pusę nukryžiavimo kerų, bet staigiai sureagavęs ir pasilenkęs, išvengiau jų. Jeigu jie nori kovos, ją gaus. 

 taisyta

Paliksiu intrigą :)