✍ SEPTINTIEJI METAI HOGVARTSE | DRAMIONE

8 skyrius

Hermiona

Džinė, giliai įkvėpusi, atvertė albumą, kuris priklausė Tam, Kurio Nevalia Minėti. 

-Tai nepanašu į nuotraukas,-Ronis sumurmėjo. -Tai labiau primena jo portretus. 

Ronaldas buvo teisus. Albumas buvo pilna ne nuotraukų, o Tomo Ridlio portretų. Tai buvo lengva spręsti iš to, jog vieni buvo tušti, kituose jis miegojo, o dar kituose jis kažkuo užsiėmė. Lygiai taip pat, kaip ir Hogvartse esantys paveikslai, kurie kabėjo ant mokyklos sienų. 

-Mums reikėtų eiti arba mes pavėluosime vakarienės,-tariau, atkreipdama visų dėmesį. 

-Aš pirma pabandysiu su juo pakalbėti,-Džinė pasakė mums einant iki išėjimo. 

-Bet...-Haris buvo pradėjęs prieštarauti, bet raudonplaukė mergina pažiūrėjo į jį, nutildydama savuoju žvilgsniu. 

-Žinau, kad dėl jo dienoraščio aš atvėriau paslapčių kambarį, bet dabar nieko nenutiks. 

Išėję iš Kambario iki pareikalavimo, nužingsniavome iki Didžiosios salės. Mums įėjus, visi, kurie buvo ten, pažiūrėjo į mūsų pusę. Drakas pasuko link Klastūnyno stalo, o mes - link Grifų Gūžtos. 

-Ką jūs veikėt su Smirdžiumi?-paklausė Nevilis, kai aš atsisėdau šalia jo, o kiti taip pat užėmė laisvas vietas. 

-Kartu bandome išsiaiškinti, ko reikėjo mirties valgytojams Hogvartse,-atsakė Ronis ir prisikrovęs lėkštę, pradėjo valgyti. Tipinis Ronaldas.

-Nieko. Jis visiškai ignoruoja mane,-Džinė atsisėdo šalia manęs. Vos mums grįžus po vakarienės, ji bandė dar kartą pasikalbėti su Tomu Ridliu per jo portretus. Jau praėjo porą valandų ir mes vis dar negavome jokios informacijos.

-Leisk pabandyti man,-Haris ištiesė ranką. Džinė įdavė jam albumą. 

-Papasakosit, ar ką nors sužinojot, kai grįšiu iš patikrinimo,-pasakiau. Išlindau pro Storulės portreto angą iš bendrojo kambario. Prie įėjimo į Grifų Gūžtos teritoriją manęs laukė Drakas, kas mane, tiesą sakant, nustebino. 

-Ką tu čia veiki?-paklausiau ir drauge nusileidę laiptais, pasukome į pirmąjį koridorių. 

-Laukiau tavęs,-atsakė. -Jeigu tau kažkas nutiktų, manau, kad Poteris ir Vizlis pražūtų be tavęs per kelias dienas. 

-Turbūt taip ir būtų,-nusijuokiau. -Ir nuo kada tau rūpi, ar jie pražūtų, ar ne?

-Nerūpi, tiesiog,-trūktelėjo pečiais. -Hermiona,- kreipėsi į mane ir tai buvo pirmasis kartas, kai jis į mane kreipėsi vardu, o ne pavarde. -Atsiprašau už tądien panaudotą tą bjaurų žodį. Bandau atsikratyti to įpročio, bet turbūt tam reikia laiko. Aš nebenoriu būti toks, koks buvau visus praėjusius metus. Stengiuosi pasikeisti,-dabar mes stovėjome viduryje koridoriaus ir žiūrėjome vienas į kitą. 

-Tu keitiesi, Drakai. Tikrai. Pirma, Drakas Smirdžius, kurį žinojau visus metus, nebūtų atsiprašęs. Antra, senasis tu nebūtų sutikęs padėti mums. Pamirškime visus praėjusius metus ir pradėkime viską iš naujo.-pasakiau. -Aš Hermiona Įkyrėlė,-ištiesiau savo ranką. 

-Smirdžius, Drakas Smirdžius,-paspaudė mano ranką. 

 Taisyta

Atsiprašau, kad trumpa dalis. Būtų malonu žinoti ką manot apie šią dalį ir gal net apie pačią istoriją ;)♥