✍ SEPTINTIEJI METAI HOGVARTSE | DRAMIONE

20 skyrius

Po kelių dienų

Hermiona

Kartu su  Džine žingsniavau link Grifų Gūžtos bokšto, kai savajame kelyje susitikome su Draku ir Bleizu Zabiniu. 

-Įkyrėle, Vizli,-Bleizas linktelėjo, taip pasisveikindamas su mumis. Nuo to karto, kai dirbome grupėse per Trimito pamoką, tamsaus gymio vaikinas elgėsi su mumis civiliškai. 

-Zabini,-Džinė ir aš pakartojome jo veiksmą. 

-Hermiona, tu dabar užsiėmusi?-Drakas paklausė manęs. 

-Ne,-papurčiau galvą. 

-Gerai, tada po dešimties minučių susitinkame prie išėjimo. Mano mama nori susitiksi su mumis Kiauliasodyje,-šviesiaplaukis pažiūrėjo į mane ir aš linktelėjau. Drakas nusišypsojo ir kartu su Bleizu tęsė savo kelionė toliau. 

Grįžusi į kambarį, pasidėjau savąsias knygas ir pagriebiau paltą, kuris buvo gražiai padėtas ant kėdės. Įsitikinus, kad turiu viską, ko man gali reikėti, kartu su Džine išėjau iš kambario ir drauge  nusileidome laiptais į bendrąjį kambarį. 

-Hermiona, eini kažkur? Galvojau, kad visi galėsime pasimokyti artėjančiam Kerėjimo testui,-Haris pažiūrėjo į mane. Jis kartu su Ele ir Ronaldu sėdėjo ant sofos, o juos supo vadovėlių jūra. 

-Testas kitą savaitę ir jis gali palaukti,-pasakiau, apsivyniodama kaklą Grifų Gūžtos šaliku. -Narcisa laukia manęs ir Drako Kiauliasodyje. 

-Jai pavyko kažką sužinoti?-Elė paklausė manęs ir aš trūktelėjau pečiais. 

-Tą ir einu sužinoti,-pamojavau Hariui, Elei, Džinei ir išlindau pro Storulės portreto angą. Eidama link išėjimo, apsivilkau savąjį paltą ir į jo kišenę, iš savo mokyklinės uniformos apsiausto, įsidėjau savo burtų lazdelę. 

***

-Hermiona, malonu tave ir vėl matyti,-Narcisa maloniai nusišypsojo man. 

-Jus taip pat,-atsakiau moteriai su šypsena. Jai pasisveikinus su Drakus, visi trys atsisėdome prie nuošalaus staliuko, jog atkreiptumėme kuo mažiau dėmesio. 

-Viskas, ką sužinojau, yra čia,-Narcisa ištiesė perlenktą pergamentą. Paėmiau jį ir įsidėjau į palto kišenę. -Nerizikavau siųsti pelėdos. Magijos ministerija pradėjo tikrinti kiekvienus laiškus ir siuntinius, norėdama sugauti neišteisintus mirties valgytojus. Perskaičius viską, kas yra ten parašyta, ji pagalvotų, kad aš ir Drakas melavome ir tai nesibaigtų geruoju,-pabaigusi kalbėti, ji iš savo rankinės išsitraukė Tomo Ridlio albumą ir ištiesė jį Drakui. Šviesiaplaukis siekė paimti albumą iš savo mamos rankų, kai užeigos "Trys šluotos" durys atsivėrė su dideliu garsu. Smirdžius greitai paėmė albumą ir sumažinęs jį burtažodžio dėka, įsidėjo į savąją kišenę. 

-Mirties valgytojai!-sušuko moteris, pakildama iš vietos, kurioje sėdėjo. Jai nespėjus išsitraukti savo lazdelės, ji krito negyva nuo paleisto užkeikimo. Dešimt, o gal net ir daugiau, figūrų apsidairė po užeigą, kurioje buvo mirtina tyla. Niekas nedrįso pajudėti ar paleisti užkeikimo į mirties valgytojus. 

-Radau juos,-vienas iš jų parodė į mūsų pusę ir mes trise pakilome iš savųjų vietų. Kišenėje sugraibiau savo burtų lazdelę ir ją išsitraukiau, nukreipdama į figūras, kurios dėvėjo tamsias mantijas  ir kaukes. Trys mirties valgytojai pajudėjo į mūsų pusę, o kiti liko prie durų. 

-Žinom, kad turite Tamsos valdovo albumą. Jis priklauso mums,-prakalbo aukščiausiais iš trijų.  -Kai paskutinį kartą tikrinau, jūs, Smirdžiai, nebe priklausot mūsų pusei. 

-Būtų malonu, kad grąžintumėt jį mums,-žemesnis prakalbo. 

-Mes neturime jokio albumo,-pasakiau. 

-Nemeluok mums, purvakrauje,-sušnypštė trečiasis mirties valgytojas. 

-Nieko taip nebus. Reikia imtis kitokių priemonių,-išsitraukė savąją burtų lazdelę. -Crucio,-nukreipė lazdelę į mane ir ištarė nukryžiavimo kerus, bet jie manęs nepasekė. Prieš mane atsirado aukšta šviesiaplaukio figūra ir kerai kliudė jį, o ne mane. Vaikinas suklupo ir aš pritūpiau prie jo, taip išvengdama dar vienų kerų, kurie šį kartą buvo skirti tik man. 

-Incarcerous,-sušnabždėjau, nukreipdama lazdelę į vieną iš trijų mirties valgytojų. Virvės apjuosė jį ir jis neišlaikęs pusiausvyros, krito ant žemės. Užeigos lankytojai supratę, kad mirties valgytojai taip paprastai neišeis, įsidrąsino ir pradėjo leisti jiems žinomus kerus. Į šviesiaplaukį vaikiną, šalia kurio klūpėjau, buvo dar kartą paleisti nukryžiavimo kerai.

-Hermiona, grįžk su Draku į Hogvartsą. Nei vienas nebesaugo durų ir visų dėmesys nukreiptas. Dabar!-sušuko Narcisa. Norėjau likti čia ir padėti visiems kautis su mirties valgytojais, bet moters maldaujantis veidas, jog grįžčiau su jos sūnumi į mokyklą, neleido to padaryti. Linktelėjau ir permetusi Drako ranką sau per pečius, padėjau jam atsistoti. Kartu nuėjome iki užeigos durų ir greitai bei nepastebėti, išėjome pro jas. 

-Buvau pamiršęs, ką reiškia būti nukryžiuotam kelis kartus iš eilės,- vaikinas sumurmėjo mums palengva einant link Hogvartso. Drako ranka vis dar buvo permesta per mano pečius, o manoji tvirtai laikė jo liemenį. 

-Ačiū, tu ir vėl mane išgelbėjai nuo nukryžiavimo kerų,-padėkojau baltaplaukiui ir jis nusišypsojo. 

-Jeigu reikėtų, padaryčiau tai ir vėl. 

 taisyta

Ilgoka dalis atkeliauja pas jus :) Be to, turiu jums klausimą. Kokia jūsų nuomonė apie Blinny (Blaise and Ginny) ship'ą? Kas yra skaitę anglų kalbos Dramione fanfiction, turėtų būti susidūrę su šiuo ship name ;)