*Po savaitės*
Drakas
-Tai žmogus, apie kurį kalbėjot, kad gali mums padėti, buvo Smirdžius?-paklausė Vizlis, kai jis pamatė mane už Hermionos ir Elės nugarų. Jo balse galėjau girdėti aiškią nepasitenkinimo gaidelę.
-Taip,-šalia jo atsisėdo Elė. Hermiona atsisėdo šalia Vizli, kuri sėdėjo šalia Poterio. Man liko vieta prie rudaplaukės, todėl nieko nelaukęs užėmiau laisvąją vietą.
-Jis buvęs mirties valgytojas, todėl mes manome, kad jis tikrai mums gali padėti,-prakalbo Hermiona. O kaip malonu iš tavo pusės, Įkyrėle. Sumurmėjau mintyse.
-Gerai, ką labiausiai norėtų padaryti mirties valgytojai?-paklausė Poteris ir pažiūrėjo į mane.
-Rasti būdus, kaip prikelti Tamsos valdovą, ir radus geriausią, tai padaryti. Pašalinti visus žiobarų kilmės burtininkus,-atsakiau ir akies krašteliu žvilgtelėjau į šalia manęs sėdinčią merginą. Tą dieną pavadindamas ją purvakrauje aš padariau klaidą. Tas bjaurus žodis, dėl mano tėvo kaltės, lyg prilipęs prie manęs. Ir jo labai sunku atsikratyti.
-Bet Haris nugalėjo Voldemortą. Visiškai jį sunaikino. Jo nebeįmanoma prikelti,-Vizli prakalbo ir aš atsidusau.
-Mirties valgytojams nesvarbu, ar jis visiškai sunaikintas,-pradėjau. -Jiems svarbiausia, kad jie turėtų valdovą. Jie vis tiek ieškos būdų, kaip galėtų jį prikelti, nors tai nebeįmanoma.
-Ar mes žinome, kur norėjo įsilaužti mirties valgytojai?-paklausė Elė ir Poteris, Vizlis, Hermiona linktelėjo.
-Į kambarį iki pareikalavimo,-atsakė jai Vizlis ir man paliko aišku, ko jie čia ieškojo.
-Jie ieškojo jo likusių mokyklinių daiktų,-pasakiau ir visi pažiūrėjo į mane. -Jie ieško būdų jį sugrąžinti,- po manųjų žodžių visi atsiduso.
-Aš maniau, kad visi jo mokykliniai daiktai buvo sunaikinti.O Horokrusus, kuriuose buvo po Voldemorto sielos dalelę, mes patys sunaikinome,-Poteris sumurmėjo.
-Nesužinosime, kol nepatikrinsime,-Hermiona atsistojo ir pradėjo eiti link bibliotekos išėjimo. Mes sėdėjome bibliotekoje, kurioje nieko nebuvo. Tik mes. Turbūt todėl, kad dabar buvo šeštadienis ir mažai kas čia lankydavosi savaitgaliais. -Ko jūs sėdit? Einam,-ji trumpam atsisuko į mus ir vėl tęsė kelionę iki išėjimo. Visi paklusniai nusekėme ją. Mums tris kartus praėjus pro iš šalies atrodančią paprastą sieną, joje pasirodė durys ir mes įžengėm į kambarį iki pareikalavimo. Prieš mus buvo pilna daiktų, kaip ir tada, kai Poteris nugalėjo Tamsos valdovą.
-Maniau, kad viskas bus sunaikinta nuo tos ugnies,-sumurmėjo Vizli.
-Mione, kaip mes čia kažką rasim, kai čia labai daug daiktų?-paklausė jos Vizlis.
-Naudosime Accio,-paprastai atsakė ir išsitraukė savąją burtų lazdelę.
Hermiona
-Naudosime Accio,-paprastai atsakiau ir išsitraukiau savąją burtų lazdelę. Mes išsiskirstėme po kambarį ir pradėjom ieškojimus daiktų, kurie padėtų mirties valgytojams prikelti taip numylėtą Valdovą.
-Ką nors radot?!-sušuko Haris po gan ilgo laiko. Pažiūrėjau į nuotraukų albumą savosiose rankose. Ant jų didelėmis raidėmis buvo užrašyta "Tomas Ridlis".
-Taip!-sušukau. Priėjau prie visų rankose laikydama albumą. -Tai Tomo Ridlio nuotraukų albumas. Tik jį pavyko rasti. Greičiausiai jis užsiliko ir jo nesunaikino.
-Hogvartso portretai kalba,-Džinė pažiūrėjo į mus. -Ar buvai atvertus?
-Ne,-papurčiau galvą. -Ir taip Hogvartso portretai kalba, bet ką tu nori tuo pasakyti?
-Ir dar tave vadina protingiausia ragana iš savo bendraamžių,-Smirdžius sumurmėjo.
-Noriu pasakyti tai, kad mes galim pabandyti pasikalbėti su Tomo Ridlio nuotraukomis ar kas ten bebūtų.
taisyta
Hmm... Nuomonių?
VOUS LISEZ
✍ SEPTINTIEJI METAI HOGVARTSE | DRAMIONE
FanfictionPrasideda septintieji mokslo metai Hogvartse ir Hermiona Įkyrėlė kartu su savo draugais sugrįžta užbaigti mokslus burtų ir kerėjimo mokykloje. Likimas lėmė taip, kad draugų grupelė negali turėti ramių metų, todėl šie nebus išimtis. Visi veikėjai pr...