Weakness [Maggie Lindemann×Timothée Chalamet]

《17》

Kurį laiką gulėjau klausydamasi jo kvėpavimo, bet pati nė nepajutau, kaip užmigau ir nė neprisimenu ar sulaukiau, kada jis užmigs. Vos pramerkusi akis, suspurdu. Negalėjau juo taip lengvai ir naiviai pasitikėti, kad iš kart galėčiau užmigti, tačiau atrodo mano silpnas kūnas nugalėjo. Juokinga. Nemiegojau ištisą savaitę, tačiau vos sugulusi su garbaniumi, iš kart užmigau. Kvailė.

Atsargiai pasijudinu norėdama išlipti iš lovos, tačiau Kilijanas net miegodamas buvo tvirtai mane apsikabinęs, tarsi būčiau paskutinis žmogus visoje žemėje. Lėtai patraukiu jo rankas ir išlipusi iš lovos, tyliai nubėgu į Maisie kambarį. Žvilgtelėjusi į langą, pastebiu rausvai nuspalvintą dangų. Jau švinta. Koridoriuje dar spėju pamatyti paveikslą, kurio rėmus ir sulaužiau. Jame buvo nutapytas vidutinio amžiaus vyras, kurio iki šiol niekada nesu mačiusi. Tikiuosi šis paveikslas nebuvo jam labai brangus.

Pravėrusi duris, lėtai dedu didelius žingsnius link lovos, bandydama nepažadinti mėlynplaukės, tačiau vos man prie jos priartėjus, Maisie užsimiegojusios rudos akys sugauna manąjį žvilgsnį.

- Kur buvai? - paklausia nusižiovaudama ir pasirąžydama. Jos plaukai buvo tokie susivėlę, jog atrodo užima visą pagalvę.

- Tualete. - tyliai sumurmu ir įlipu į lovą.

Maisie apsiverčia ant kito šono, sumurma kažką panašaus į "gerai" ir galiausiai vėl užmiega, o aš pabandau padaryti tą patį.

--------------------

- Lilita, tau atvežė siuntą. - įsiveržia į kambarį mama.

Nužingsniuoju laiptais į apačią ir pasiėmusi dėžę, nusinešu ją atgal į kambarį ir šią atidarau. Dėžės viduje buvo krūvos įvairiausių spalvotų saldumynų.
Tuomet staiga iš kažkur mano kambaryje atsiranda mama ir pradeda lengvai mane purtyti, tarsi bandydama pažadinti.

- Lilita. - vis kartoja mano vardą vėl ir vėl. - Lilita, einam pusryčiauti.

- Ką? - paklausiu ir prabundu iš sapno.

Po tokio sapno ištikrųjų užsigeidžiu ko nors saldaus.

- Kelkis. - taria Maisie.

- Atsikėliau. - sumurmu ir pasitrinu veidą.

- Pagaliau.

----------------------

- Kaip miegojai? - pabando užpildyti tylą, kurioje skendo mūsų pokalbis.

- Gerai, o tu? - paklausiu ir kiek pasilenkiu į priekį, norėdama pasiimti klevų sirupą ir juo pagardinti vaflius, kuriuos Maisie iškepė kol miegojau.

- Kaip užmušta. - sumurma mėlynplaukė.

Netrukus į virtuvę užeina Kilijanas. Tarsi automatiškai įsitempiu ir nuveju savo žvilgsnį kur nors kitur. Man bus tokia gėda, jeigu jis nuspręs pareikšti apie mano "naktinius planus". Maisie turbūt niekada manim nepasitikės.

- Labas rytas. - pasisveikina su vampyru keistai įkyroku balseliu, tarsi norėdama jį paerzinti.

- Labas. - suburba sau po nosimi ir atsistoja tiesiai prieš mudvi bei pasiremia į stalą. Vos pakėlusi akis į tamsiaplaukį, iš kart pagaunu jo žvilgsnį. Kaip mat nusuku akis. - Nepasisveikinsi, raganiūkšte? - paklausia. Šūdas.

- Labas. - tariu kimiu balsu ir iš kart atsikrenkščiu.

- Lili susipyko su mama, todėl ji pernakvojo pas mus. - prakalba mėlynplaukė ir šakute atpjauna vaflio gabaliuką.

Nuryju seilę ir pasiėmusi stiklinę su sultimis, pridedu ją prie lūpų. Dar spėju pamatyti kaip Kilijanas pirštais užsidengia savo lūpas, tarsi bandydamas nesijuokti.

- Lilita. - Maisie atima stiklinę iš mano rankų. Vos sultims palietus mano liežuvį, pajaučiu šlykštų metalo skonį. Skonis tarsi būčiau įsikandusi į liežuvį. Kraujas. Mano antakiai atrodo atsiduria man ant kaktos, pasigirsta Kilijano juokas. Prilėkusi prie kriauklės, išspjaunu kraują ir praskalauju burną.

- Fu. - suzyziu ir atsisuku į mėlynplaukę. - Man jau senai nedavė ramybės ta mintis, kad atrodai tokia jauna, nors esi mano močiutės sesuo. - pradedu berti žodžius. Kilijanas vėl pradėjo juoktis. Nesu girdėjusi jo tokio nuoširdaus juoko, pasirodo net keista ir atrodo ne man vienai. Maisie kreivai į jį pasižiūri.

- Kas tau pasidarė? - paklausia su šypsniu veide ir greitai atsisuka į mano pusę, o tada nusijuokia. - Aš eretikė. - taria mėlynplaukė.

- Kadangi esi dar žalia ragana, eretikė reiškia...

- Žinau kas yra eretikai. -pertaukiu vampyrą kiek piktoku tonu išrėžiu. Eretikai tai raganos ir vampyro hibridas - pakartoju mintyse. Kilijanas apsimeta nustebusiu.

- Kiek raganiškų vadovėlių jau spėjai perskaityti? - pašaipiai paklausia. Pavartau akis.

- Kas tave pavertė?

Maisie pasiima stiklinę su krauju ir gerdama žiūrėjo į Kilijaną. Pasuku galvą į jo pusę ir šis padaro tą patį, o tada vypteli ir pakelia dešinę ranką.

- Kadanors papasakosiu daugiau. - tarsteli Maisie ir pastato stiklinę ant stalviršio. - Ir tikiuosi to paties iš tavęs, lėlyte. - kilsteli vieną dailiai išpešiotą antakį ir smiliumi beda į mane.

Hmmm, įdomu... Ką gi reiškia sapnuoti saldumynus?