Weakness [Maggie Lindemann×Timothée Chalamet]

《 22 》

Papildyta veikėjų skiltis

Kiti bandymai buvo tikros nesėkmės, iki kol pagavau "kabliuką" ir įsiminiau kaip tai daryti.
Galiausiai nusprendėm pažaisti prieš vienas kitą. Kiekvienas jo metimas buvo beveik tobulas, o maniškiai vos patenkinami.

Pakėlusi akis į lentelę, kur buvo surašyti taškai, pastebiu, jog atsilieku keliais taškais. Atėjus jo eilei, šis pasiima kamuolį ir paleidžia jį riedėti. Šiam nespėjus per toli nuriedėti, akimis jį nuseku ir prilietusi nosį, pasinaudoju truputėliu magijos ir nuridenu jį į šoną.

Žinojau, kad jis supras.

Pamatęs kaip kamuolys nurieda į šoną, šis pasisuka į mane ir kiek šypteli.

- Lilita. - taria artėdamas link manęs ir galiausiai pasilenkia prie mano ausies. - Ar tu sukčiauji? - tyliai paklausia. Mano oda pašiurpsta.

- Ei, gal pagaliau prisijungsit? - šūkteli Maisie.

Nieko jam neatsakau ir nueinu prie jų šutvės.

----------------------

Žvilgteliu į savo vardą lentelėje. Mano vardas pačiame gale. Na, nieko kito manau ir negalėjau tikėtis.

- Puikus žaidimas. - sumuša delnais Maisie ir Luka. Jo vardą sužinojau tik iš tos taškų lentelės.

Kara sėdėjo nepatenkinta ir vis kažką įžeidžiančio burbteli Ethan, mat ji atsiliko nuo jo vos vienu tašku.

- Prasta mokinė. - šypteli Kilijanas.

- Blogų mokinių nebūna, būna tik prasti mokytojai. - atsišaunu.

Kilijanas surinko daugiausiai taškų, tad jo vardas puikavosi viršuje. Na, jeigu jis taip gerai žaidžia, nereiškia, kad taip pat gerai ir moko, nors ir negalėčiau skųstis jo "mokymu". Tik norėjau įgelti.

- Važiuojam atgal pas mūsų draugužį? - paklausia Ethan.

- Ištikrųjų aš visai jau norėčiau namo. - menkai šypteliu.

Visi įsmeigia savo žvilgsnius į mane. Kiek nejaukiai pasijaučiu.

- Liūdi dėl paskutinės vietos? - silpnai kumšteli man į petį.

- Pavargau šiek tiek.

- Nagi, pabūk dar su mumis. Juk buvo smagu. - šį kartą prakalba Lana.

- Pritariu blondinei. - pabrėžia žodį "blondinei" Maisie.

- Greičiau apsispręskit, jau leidžiasi saulė. - burbteli vampyras.

- Kai bus panaikintas burtas, žinok jau nebelakstysim paskui kiekvieną tavo užgaidą. - linksmai taria Luka ir žvilgteli į mėlynplaukę.

Kilijanas ignoruoja kiekvieną kiek įžeidžiantį žodį, tarsi jų nė nebūtų girdėjęs. Akimirksniu palyginu jį ir save. Kartais jaučiuosi kaip pats jautriausias žmogus pasaulyje, bet ir tuo pačiu metu labiausiai emociškai nepasiekiamas.

Staiga telefonas gulintis mano kišenėje, suvibruoja.

Ander: Turbūt nuskambės keistai, bet gal nori susitikt?
Aš: Dabar?
Ander: Dabar, bet galim ir kurią kitą dieną

- Aš turiu šiokių tokių planų, todėl tikrai norėčiau namo. - įsikišu telefoną į kišenę.

-------------------------

-amelija-

Eilinį kartą užsirakinu kambaryje, šį kartą raktą paslepiu spintoje ir nusistatau žadintuvą kas valandą iki pat šeštos ryto. Pagalvojau, jog galbūt jeigu atsikelsiu kas valandą, nespėsiu kietai įmigti ir taip neprasidės mano naktinės kelionės be sąmonės.

Pastaruoju metu ištiesų bijau dėl savo pačios gyvybės. O kas, jeigu kažkurią naktį man kažkas atsitiks? Kas, jeigu užpuls koks gyvūnas ir sudrąskys mane į skutelius? Bijau dėl savo gyvybės, bet dar labiau bijau kambario minkštomis sienomis. Kvailė.

Tėvai nebežiūri į tai rimtai. Jie galvoja, kad išsigalvoju ir kad galiausiai mokyklos psichologė pasitars su mokytojais ir atleis mane nuo egzaminų, mat taip darė kažkoks vaikėzas. Pripaišė jam depresiją ir atleido nuo egzaminų, nors ištikrųjų jis buvo tiesiog giliai įklimpęs narkomanas.

Padedu telefoną ant žemės ir apsivertusi ant kito šono, su jauduliu sumerkiu akis.

Tuomet sugalvoju parašyt Ander. Mano tėvų nėra namuose ir galbūt kažkas tarp mūsų galėtų įvykti.

Aš: Hey, gal nori ateit pas mane? Paveiktumėm kažką, tėvų nėra
Ander: Labas. Aš dabar su Lilita. Gal tada kitą kart

Lilita? Galvojau ji nemėgsta jo. Ką jie kartu veikia naktį? Mano fantazija per daug laki, todėl geriau apie tai negalvosiu.

Aš: Na, gerai. Tada kitą kart:D

-----------------------

Negirdėjau nei vieno žadintuvo. Su šia mintimi nusišypsau ir plačiai atmerkiu savo akis, tačiau tai ką išvystu, manęs nenudžiugina.

Miškas ir kraujas. Miškas ir kraujas. Miškas ir suknistas kraujas.

Pašoku ant kojų ir perbraukiu delnais per suplėšytus džinsus. Ar aš kažką nužudžiau? Ne. Ne, to negali būti. Aš negalėčiau ko nors nužudyti net jeigu nebūčiau sąmoninga. O gal galėčiau?

Negaliu niekam apie tai prasitarti. NIEKAM. Septynios ryto. Už valandos prasidės pirma pamoka kaip ir kiekvieną suknistą antradienį. Būtent šią dieną, kai turiu pirmą pamoką man nutinka kažkas panašaus. Gerai. Man reikia nusiraminti. Sugrįšiu namo, nusiprausiu ir nueisiu į mokyklą.

Lyg niekur nieko.