~muilas~sope/yoonseok●baigta●

<13 Skyrius>

Jis atsistojo, ant veido švietė ryški šypsena, ir ištiesė savo ranką "sveikas, aš Jung Hoseok'as"

Keturkampė šypsena grįžo ir Hoseok'o ausyse nuskambėjo žemas balsas " aš Kim Taehyung'as"

Taehyungas atsigręžė į Yoongi " aš einu į tualetą, hyung'ai. Tuoj gryšių"

Aukštas vaikinas pasuko iš svetainės į koridorių ir Hoseok'as neprašneko kol neišgirdo užsidarant durų " maniau, kad tau nesvarbu kaip žmonės kreipsis į tave"

Blondinas eilinį kartą tik gūžtelėjo pečiais ir krestelėjo atgal ant sofos "manau, tu tiesiog ypatingas"

Hoseok'as pastebėjo švelnų raudonį užliejantį vyresnėlio skruostus ir taip pat pajautė kaip jam pačiam užkaito ausys.

"Oh, tai miela" raudonplaukis sukikeno, tuo tarpu Yoongi's užspringo vandeniu kurį gėrė. Rausva spalva darėsi vis ryškesnė ir būtent tada Hoseok'as nusprendė, kad jis dievina versti savo vyresnėlį raudonuoti.

Gryžus Taehyung'ui visi trys 10 minučių praleido kalbėdamiesi ir geriau vienas kitą pažindami. Didžiają laiko dalį Yoongi's praleido šalia Hoseok'o tylėdamas, bet nė vieno iš jų tai netrigdė. Jie mėgavosi vienas kito kompanija.

Staiga garsus beldimas užliejo kambarį. Yoongi's vikriai pašoko, išsigandęs "šūdas!". Iš kitos durų pusės pasigirdo juokas. Visi trys vaikinai nuėjo link durų, Yoongi's kažką sau murmėdamas.

Vos tik durys atsilapojo, buvo galima išvysti tris vaikinus. Vienas jų įsispraudęs už nugarų. Vaikinai priekyje išleido malonės kupiną riksmą "Yoongi!"

Yoongi's užvertė akis kol Taehyung'as ir Hoseok'as juokėsi "o, čia tik jūs subingalviai"

"Ar taip dėra kreiptis į savo vyresnėlį, Yoongi" vaikinas juodais plaukais griežtai tarė, jį Hoseok'as, iš Namjoon'o rodytu nuotraukų, atpažino kaip Seokjin'ą. Jo putlios lūpos susirietę į pašiepiančią šypseną kuri privertė jo nuostabias akis susiaurėti.

"Velniop tave, hyung'ai" Yoongi's atsakė, pabrėždamas paskutinį žodį. Seokjin'as nusikvatojo savo stiklų valytuvo juoku ir buvo įtemptas į butą.

"Labas, J-hope'ai" jo geriausias draugas sukikeno. Jo žemas balsas puikiai girdimas visame bute. Jie apsikabino, bet tyla netrukus buvo sunaikinta žemo blondino riksmo privertusio visus šoktelėti iš vietos.

"Yoongi- hyung'ai!" Žėmasis vaikinas suriko. Jis nubėgo trumpą distancija ir nusileido ant Yoongi'o, kuris sėdėjo ant sofos. "Praėjo tiek daug laiko! Kur tu buvai dingęs!"

Vyresnėlis suurzgė iš po energingo vaikino "toli nuo tavęs. O dabar eik šalin, Jimin'ai" Jimin'as atsiduso, bet mikriai pasitraukė nenorėdamas perdaug jo erzinti.

"Tačiau pažvelk ką mes radome beklajojantį tarp apartamentų tarsi pasiklydusį triušiuką" Jimin'as nusišypsojo, o tada sukikeno. Ir tik tada Hoseok'as pastebėjo, smalos juodumo plaukų vaikinuką stovintį tarpduryje.

Hoseok'as atpažino, kad tai jo kitas geras draugas, Jeon Jungkook'as.

Jauniausias išraudo ir nedrąsiai tarė "išmok kaip pakeltį telefono ragelį, hyung'ai" raudonplaukis nusijuoke ir stipriai suspaudė jį glėbyje " žinau, kad vistiek mane myli"

Jungkook'as, veida įrėmęs į draugo petį, atsakė " taip, kartok tai sau"

Visi pradėjo ieškoti vietos kur prisėsti, Hoseok'ą kaip ir visada, traukė arčiau Yoongi'o.

● YOONGI'O POV●

Buvo labai malonu.

Visų savo draugų apsuptyjė jis jautėsi labai laimingas. Taip, iš pirmo žvilgsnio buvo galima pamanyti, kad jis nori būti paliktas vienas ir tai yra tiesa, bet jis myli savo draugus iš visos širdies ir buvo nuostabu juos vėl pamatyti savo namuose, kaip senais gerais laikais.

Raudonplaukis, prie kurio jis labai priprato jau prieš menesį, taip smarkiai šypsojosi sutikdamas jo draugus, kad Yoongi's turėjo žiūrėti šalin nes buvo taip ryšku.

Jo charakteris buvo priežastis, kodėl Yoongi's norėjo suartėti su tuo vaikinu. Jis atrado naujai atrastą gyvenimo prasmė, kurios niekas prieš tai negalėjo suteikti. Ir jam tai labai patiko. Kaskart kai jie būdavo kartu, Yoongi's jautėsi laimingas.

Hoseok'as buvo tikrų tikriausia saulė.

Ne tik Yoongi'ui, bet ir kitiems. Jo draugai iškart pamėgo Hoseok'ą ir jis žinojo, kad taip ir turi būti.

Viskas sukasi ir klesta saulės dėka, ar ne taip?

Hoseok'as slinko arčiau jo kol jų rankos susilietė, taip padarydamas vietos Jimin'ui. Jungkook'as įsitaisė and grindų o Namjoon'as ir Seokjin'as ant sofos atlošo.

Pats to nenorėdamas, Yoongi's pajautė kaip jo skruostus vėl užlieja raudonis, kurį galėjo sukelti tik Hoseok'as. Jis nežinojo, kodėl taip nutinka ir jam tai nepatiko.

Tas velnio neštas ir pamestas raudonplaukis kaip reikiant sumaišė jo mintis ir jis nežinojo kaip jaustis.

Nes jis dar niekada gyvenime šitaip nesijautė .