~muilas~sope/yoonseok●baigta●

<5 Skyrius>

"Starbucks'e" pasigirdo varpelis kai Yoongi's atidarė duris praleisdamas Hoseok'ą. Vos tik įžengus, jo nosį pasitiko kavos ir kepinių kvapas, pažystamas aromatas jį privertė nusišypsoti.

"Ar kadanors esi čia buvęs?" Yoongi's paklausė jiems einant link prekystalio

"Žinoma. Kas gi nera buvęs starbucks'e ?" Hoseok'as gūžtelėjo pečiais, rankas susikišęs į kišenes ir skaitydamas meniu

"Tiesa" tai yra viskas ką jis atsakė Atėjo jo eilė užsisakyti. "Norėčiau juodos kavos ir vištienos sumuštinio"

"Ar judu kartu?" Barista paklausė gestikuliuodama tarp abiejų vaikinų. Hoseok'o akys išsiplėtė ir jis išmikčiojo ne, tuo tarpu Yoongi's atsakė, kad taip. Mergina keistai pažiūrėjo į Hoseok'ą ir užsirašė Yoongi'o užsakymą. Kodėl Yoongi's pasakė taip?

"O ko tu norėtum?" Jie abu pažiūrėjo į Hoseok'ą ir tik tada jis suprato, kad ji turėjo omeny ar jie kartu užsisakys, bet ne ar jie yra pora.

"Oh um, atsiprašau" Hoseok'o akys mikriai nuskenavo meniu ir jis pasirinko pirmą į akis kritusį dalyką "tiesiog paprastos juodos kavos"

Yoongi's keistai pažiūrėjonį Hoseok'ą galvodamas, kodėl jis neužsisakė maisto, bet Hoseok'as greitai jį užtikrino, kad nėra alkanas " viskas gerai, aš turėjau sočius pusryčius"

Vaikinas gūžtelėjo pečiais ir už abu sumokėjo. Jie nusprendė atsisėsti kavinės gale ir ten palaukti savo užsakymo.

"Ar tikrai nesi alkanas? Aš neprieštarauju mokėti už tavo maistą"  Yoongi's tarė atsilošdamas savo kėdėje

Hoseok'as sukryžiavo rankas ir padėjo jas ant stalo " ne, viskas gerai. Aš nesu alkanas, bet ačiū už pasiūlymą, Yoon...gi?" Jis ir vėl sudvejojo ties vardu. Visdar nežinodamas kaip jis jaučiasi apie tokį kreipimasį ir ar Hoseok'as apskritai už jį jaunesnis.

Yoongi's pastebėjo Hoseok'o būseną ir greitai pasakė " nesijaudink dėl pagarbaus kreipimosi, net jei esi jaunesnis. Vienintelis atvėjis kai man tai rūpi yra kai kalbu su mergina, o mes būsimi draugai, vistiek" jis pasirąžė pečius ir vėl jais gūžtelėjo.

"Oh, gerai" Hoseok'as sumurmėjo ir nusišypsojo, staiga pasijutęs taip, tarsi dabar gali laisviau su juo kalbėti. "Kiek laiko gyveni Seoul'e?"

"Ne visą savo gyvenimą, tas tiesa" Yoongi's atsakė " Daegu gimęs ir užaugęs. O tu?"

"Gwangju"

"Oho, tikrai? Atvykai iš tiek toli? Kodėl?" Klausimai pabiro iš Yoongi'o burnos ir susidomėjusi, beveik šokiruota, mina nudvelkė jo veidą

Hoseok'as droviai palenkė galvą ir pasikasė kaklą. "Na.. jo. Aš atvykau čia, nes vieta kurioje gyvenau, ji buvo labai maža ir -" jis staiga nutilo, per daug susigėdęs nuo to ka norėjo pasakyti.

"-ir ką?" Yoongi' paklausė. Jis pastebėjo Hoseok'o dvejonę ir pradėjo erzinti. "Paslaptys nepadaro žmonių draugais, Hoseok'ai" jis sarkastiškai pamerkė akį norėdamas Hoseok'ą atpalaiduoti, bet vietoj to, jis jį privertė raudonuoti.

"Tai mano gyvenimo aistra ir nesu tikras, kad noriu apie tai pasakoti" Hoseok'as sudėjo rankas ant stalo ir sukabino pirštus. Jo žvilgsnis palikęs Yoongi.

Yoongi's sekundėlę pagalvojo ir nusprendė paklausti kitaip " aš taip pat turiu aistrą. Ir ne visiems apie tai pasakoju. Taigi, ką pasakytum jei aš tau pasakyčiau apie savają ir tada tu man papasakotum kodėl čia atvykai?"