~muilas~sope/yoonseok●baigta●

<24 Skyrius>

Kai Yoongi's pasiekė apartamentus, griaustinis ir žaibai buvo smarkiausi kokie tik galėjo būti. Smarkus lietus, krentantis iš viršaus, permerkė Yoongi kiaurai vos tik jam išlipus iš automobilio. Jis nusikeikė ir ristele nubego aukštyn laiptais po apartamentų komplekso stogu.

Yoongi's akimirksniu atsidūrė prie Hoseok'o durų. Nusivilkęs kiaurai šlapią švarką ir džemperį jis pabeldėno į duris "Hoseok'ai!"

Triukšmas buvo toks didžiulis, kad Yoongi's turėjo išrėkti jo vardą. Ačiū dievui tai suveikė. Nepraėjus nė sekundei durys atsilapojo, tarsi Hoseok'as būtų ten stovejęs ir laukęs.

Raudonplaukis nešvaistė laiko. Jis pagriebė Yoongi už rankos ir įsitempė jį vidun, užtrenkdamas jam už nugaros duris.

Vyresnėliui nespėjus nė atsikvėpti jis buvo įtrauktas į stiprų glėbį. Tačiau prieš pat tai, jis pamatė Hoseok'o veidą ir atrodė tarsi jis būtų ant ašarų slenksčio.

Išsigandęs raudonplaukis nesudvejojo prieš įsikibdamas į Yoongi ir įremdamas savo galvą jam į petį. Yoongi's automatiškai sunėrė savo rankas jam aplink liemenį.

"Ačiū už tai, kad gryžai" Hoseok'as nevaldomai drebėjo. Nors jis ir bandė stovėti ramiai, jam nepavyko.

"Žinoma, Hobi" Yoongi's sušnabždėjo ir švelniai glostė jam nugarą stengdamasis jį nuraminti " nebūčiau palikęs tavęs vieno tokią akimirką"

Griaustinis dar kartą sudrebino dangų ir Hoseok'as išleido garsą panašų inkštimą. Blondinas, tada, nenoriai paleido Hoseok'ą ir nusivede jį link sofos.

Yoongi's pasodino Hobi ant sofos, tačiau šis sugriebė jo ranką kai jis norėjo nueiti. Hoseok'as paleido jo riešą kai jis paaiškino, kad eina atnešti pledą. Kai jis gryžo, Hoseok'as atgulė ir nusitempė Yoongi kartu. Vyresnėlis atsigulė jam tarp kojų o jo galva gulėjo ant raudonplaukio krūtinės.

"E..lektra dingo kelios minutes p..prieš tau g..gryžtant" Hoseok'as išmikčiojo virpančiu balsu. Yoongi's stipriau apkabino jo liemenį ir atrėmęs dešinę ausį klausėsi jo širdies plakimo. Jis buvo greitas ir nevienodas. "Aš dažniausiai galiu juos iškęsti vienas, b..bet šitas labai smarkus. Atleisk. Ž..žinau, kad tave tai erzina."

Blondinas švelniai nutildė Hoseok'ą ir pakėlęs vieną ranką ėmė glostyti jam plaukus, jis žinojo, kad tai labai ramina. "Tai manęs visai neerzina, Hobi. Neatsiprašinėk"

Jaunėlis nusijuokė pats iš savęs "viešpatie, aš toks s-silpnas" Hoseok'as nekentė kai Yoongi's matė jo silpnają pusę. Tai žeidė jo ego kaip niekas kitas, bet jis nieko negalėjo padaryti.

"Hoseok'ai, baik. Tu nesi silpnas. Mes visi turime dalykų kurių bijome"

"Na, tai ko bijai t-tu? Aš niekada nesu matęs tavęs i-išsigandusio.."

"Vorų" Yoongi's atsakė ramiu balsu. Jo balsas sunkiai girdimas, kadangi jo veidas buvo įremtas į Hoseok'o krūtinę. Ta mintis jį nupurtė ir jis padėjo savo galvą Hoseok'ui prie kaklo, įsitaisydamas.

"Pala.. rimtai?" Šis pokalbis pamažu sutelkė Hoseok'o dėmesį ir už lango siaučianti audra nebeatrodė tokia baugi.

Yoongi's truputi pajudino galvą ir užsimerkė, Hoseok'o kūno šiluma pamažu baigė jį užliūliuoti "na, apskritai vabalų. Maniau, kad butum supratęs iš to kaip aš reagavau į ilgakojį tėvelį (čia toks vabalas jei ką)."

Raudonplaukis nusijuokė ir pradėjo žaisti su Yoongi'o švelniais plaukais. "Tiesą sakant tai buvo l..labai juokinga. Tu mane pasikvietei jį nužudyti, kadangi pats tai padaryti bijojai" Hoseok'as jau tiek nebemikčiojo ir jo pulsas normalizavosi.

Yoongi's vaikiškai suinkštė ir tai vėl privertė Hoseok'ą nusikvatoti "nesijuok iš manęs" jis papūtė lūpas

Raudonplaukis ir toliau glostė jam plaukus "Atsiprašau, mažuti"

Tas žodis pasirodė toks natūralus, kad Hoseok'as net neiškarto suvokė savo klaidą. Tai buvo tol, kol jis nepajuto kaip visas Yoongi'o kūnas įsitempė.

Šūdas šūdas šūdas , Hoseok'as galvojo. Jo širdis nusirito. Jis negalėjo patikėti, kad tai pasakė. Aš viską sugadinau, ar ne?

Yoongi's atsipalaidavo beveik taip pat greitai kaip ir įsitempė. Jo širdis suspurdėjo ir prisipildė neaaiškinamu jausmu, kurį jam karts nuo karto suteikdavo Hoseok'as. Blondinas nusišypsojo užmerktomis akimis ir jo skruostai nežymiai paraudo. Hoseok'as tai pastebėjo "A..atleisk, ne..nenorėjau tavęs taip pavadinti"

Yoongi's suniūniavo ir papurte galvą, "Nesijaudink, Hobi. Man.. tai patiko"

Jam patiko kaip lengvai tas žodis nuriedėjo Hoseok'o liežuviu, ir kaip jis buvo skirtas tik jam vienam. Tai vertė jį pasijusti ypatingu, velnias, tai vertė jį pasijusti mylimu.

Man atrodo, kad aš..

Jis sustojo vidury minties. Mintys, kurias jis laikė paslėpęs, pagaliau išsilaisvino ir ketino išsiveržti. Hoseok'as jį vertė jausti tiek daug skirtingų jausmų, kad buvo sunku tai kaip nors pavadinti. Jausmai kuriuos Yoongi's jaučia Hoseok'ui yra tokie tyri ir nuoširdūs. Tai buvo gražu.

Bet jis nežinojo kas tai.

Kai jis apie tai pagalvodavo, jo širdyje įsižiebdavo šiluma kuri pasiskirstydavo po visą kūną. Bet tai buvo šis tas daugiau, tai buvo ir kažkoks suvokimas. Jis nežinojo kodėl yra toks laimingas, bet žinojo, kad Hoseok'as jo gyvenimui suteikia tokią prasmę, kad be jo niekas nebebūtų kaip seniau.

Tai jį gasdino, bet jis žinojo, jis pagaliau žinojo.

Man atrodo... kad aš myliu Jung Hoseok'ą.