~muilas~sope/yoonseok●baigta●

<6 Skyrius>

Hoseok'as švelniai nusišypsojo ir palenkė galva duodamas ženklą Yoongi'ui pradėti. "Na, manau, kad galėtum sakyti, jog aš turiu trauką muzikos prodiusavimui. Tai pagrindinė priežastis kodėl atvykau į Seoul'ą, dėl geresnių galimybių. Bet nemanau, kad tai įmanoma" Yoongi's gūžtelėjo ir atsirėmė į kėdės atlošą, o Hoseok'as stebėjo jį nuostabos kupinomis akimis.

"Tai labai šaunu! Ir nesakyk taip, niekada negali žinoti, galbūt tai įvyks"

Hoseok'as pastebėjo, kad Yoongi's visiškai nekreipė dėmesio į jo padrąsinamus žodžius ir tiesiog paklausė "taigi kokia tavo?"

Šypsodamasis ir nelabai besirūpinantis tuom, ką kitas pamanys Hoseok'as atsakė " šokiai. Užsiimu šokiais nuo pat vaikystės ir dievinu tai"

"Šokiai? Rimtai?" Yoongi's nustebo

Hoseok'o šypsena nublanko ir jis nuleido galvą " jo, ta prasme, žinau, kad tai kvaila, bet aš myliu šokius"

"Ne, ne Hoseok'ai. Tai nėra kvaila" Yoongi's staigiai pažvelgė į Hoseok'ą ir jis pridūrė" tai šaunu"

"Tikrai? Man atrodo, kad iš pradžių taip nepamanei"

"Taip buvo todėl, nes buvau nustebintas. Niekada nesu sutikęs vaikino, kurio gyvenimo aistra būtų šokiai. Tai šaunu, nesijaudink" Yoongi's pažvelgė virš Hoseok'o galvos ir tarė " mūsų maistas paruoštas" jis mikliai atsistojo ir nuėjo prie prekystalio, kur ant juodo padėklo gulėjo sumuštinis ir du juodos kavos puodeliai.

Yoongi'o žodžiai nuramino Hoseok'ą ir jam nebebuvo gėda. Jis niekada nėra sulaukęs tokios reakcijos iš kito vyro.

Kai Yoongi's gryžo ir įteikė jam kavą, Hoseok'as nusišypsojo ir tarė " galbūt kai gryšime, tu galėtum man ką nors parodyt, o aš, tau parodyčiau šokį"

"Ne" Yoongi's atkirto, net nepakėlęs akių. Hoseok'as buvo toks šokiruotas šalto atsakymo, kad net neiškart suprato kas nutiko. Vos spėjusi pasirodyti šypsena ir vėl dingo " oh, gerai"

Hoseok'as akimirksniu nutilo ir gurkštelėjo savo kavos. Yoongi's pakėlė akis ir suprato, kad ko gero įžeidė jo jausmus. "Ei" Hoseok'as pažvelgė pro blakstienas "taip?"

"Atsiprašau. Nenorėjau pasirodyti atšiaurus, bet aš dar nepasiruošęs to niekam rodyti. Galbūt kitą kartą." Hoseok'as matė, kad Yoongi's kalbėjo kaip įmanoma nuoširdžiau todėl vėl nusišypsojo" nesijaudink dėl to, viskas gerai"

"Puiku" Yoongi's sumurmėjo. Keleta minučių buvo tylu, Yoongi's valgė savo sumuštinį, o Hoseok'as mažais gurkšniukais gėrė savo kavą, ji visdar buvo šiek tiek karšta.

Staiga Hoseok'as paklausė " tai kas atvedė tave į apartamentų kompleksą?" Yoongi's kramtė sumuštinį, kai jo buvo paklausta, todėl greitai nurijo ir atsakė" nebuvo kažkokios ypatingos priežasties. Jis arčiausiai mano draugų ir nelabai brangus. O kaip apie tave?"

"Taip pat, tiesą sakant. Ta vieta labai pigi ir tai gali būti blogas dalykas turint omeny kas nutiko mano dušui" Yoongi's nusijuokė ir tai akimirksniu privertė Hoseok'ą šypsotis Yoongi'o šypsena yra nerealiai miela , Hoseok'as pagalvojo. Ji buvo plati ir minkštutė, parodė daug dantų. Ta šypsena buvo užkrečianti.

"Tikiuosi, kad nesu našta, Yoongi. Nenoriu tau trugdyti"

"Nesi, pažadu"