~muilas~sope/yoonseok●baigta●

<17 Skyrius>

Yoongi's nieko neatsakė, tačiau prisiartino arčiau, kad galėtu apjuosti ranką Hoseok'ui aplink liemenį. Tada Yoongi's šiek tiek tvirčiau jį suspaudė ir atkėlė nuo žemės. Yoongi's yra smulkesnis ir silpnesis nei Hoseok'as todėl jam prireikė įdėti daug pastangų, kad pakeltų raudonplaukį, o šis pats kaip įmanydamas stengėsi atsispirti kojomis ir taip palengvinti neštą.

Dėka abiejų vaikinų pastangų, jiems pavyko gryžti į lovą. Antklodė buvo pastumta į šalį ir Hoseok'as įropojo į savo guolį.

"Na štai" Yoongi's patapšnojo per antklodę kuri gulėjo ant jaunėlio silpno kūno. "Viskas sutvarkyta"

Hoseok'o akių vokai suvirpėjo ir jis pažvelgė į Yoongi. Nerimas ant jo veido nebebuvo toks ryškus, bet visdar matėsi, kad jam gaila Hoseok'o.

"Nesijaudink dėl manęs, Y..yoongi. Iki rytojaus p-praeis." Hoseok'as padrąsinančiai nusišypsojo, žinodamas, kad vyresnėliui patinka jo šypsena.

Yoongi's atsakė tuo pačiu " Žinau, aš nesijaudinu. Tiesiog nekenčiu to, kad tau reikės tai kęsti dar 24 valandas." Jis nuleido žvilgsnį į savo rankas ir tada į Hoseok'o. Švelniai, jis sunėrė jų pirštus ir atsargiai ėmė trinti savo nykščių Hoseok'o ranką.

Raudonplaukis pažvelgė į Yoongi'o rankas, kurios gulėjo jam ant pilvo. Yoongi'o rankos buvo tokios didelės ir šiltos, taip pat, stebinančiai švelnios. Blondino elgesys baigė jį užliūliuoti, bet jis dar nenorėjo užmigti. Yoongi'o kompanija padėjo jam jaustis 2 kartus geriau.

Yoongi's pastebėjo Hoseok'o pastangas neužmigti, todėl jis paleido jo ranką ir pasilenkęs vėl ėmė glostyti jam plaukus. Tai privertė Hoseok'ą nenoriai užmerkti akis. Bet jis negalėjo pasipriešinti. Vyresnėlio pirštai jo paties plaukuose, buvo per daug malonus jausmas.

"Eik miegoti" tarant tuos žodžius, Yoongi'o balsas buvo švelniausias kokį tik buvo tekę girdėti. Bet prieš tai, kol Hoseok'as galėjo užmigti jis nusišypsojo ir sumurmėjo " žinai... tu ne tas pats Yoongi's kurį pažinau"

Blondinas pažvelgė į šalį ir suraukė antakius " ką tu sakai?"

"Tu esi labai švelnus"

"Vien dėl tavęs" žodžiai išriedėjo Yoongi'ui iš burnos dar prieš spėjant apie tai pagalvoti. Jis nustojo glostyti Hoseok'o plaukus, kai suvokė , jog tai gryna tiesa. Ne, kai jis pirmą kartą sutiko Hoseok'ą jis nebuvo toks. Tada, jis buvo užsispyręs, nemandagus ir nekentė kompanijos. Bet dabar jo nuomonė buvo lengvai palaužiama vieno žmogaus, jis buvo malonesnis -bent jau kai kuriems žmonėms- ir jis dievino kai Hoseok'as būdavo su juo. Jis buvo vienintelis žmogus, kurį Yoongi's norėjo turėti šalia apvalią parą.

Buvo tik vienas žmogus, kuris galėdavo priversti jį nusišypsoti ir nesvarbu kokia tai būtų diena. Buvo vienas žmogus , kuris jį darė laimingu ir pažeidžiamu. Buvo vienas žmogus, kuris darkė jo mintis nepaaiškinamais būdais. Ir buvo vienas žmogus, kuris jį pakeitė į gerają pusę.

Ir tas vienas žmogus buvo Jung Hoseok'as.

Jo geriausias draugas

Bet dabar, viskas apie ką Yoongi's galėjo galvoti buvo vienas klausimas lakstantis jo mintyse.

Bet ar taip ir yra?