~muilas~sope/yoonseok●baigta●

<28 Skyrius>

Trečią valandą dienos Yoongi's sėdėjo Bittersweet Cafe kavinėje su juodos kavos puodeliu pastatytu ant stalo ir laukė savo draugo.

Jis sedėjo viena ranka parėmęs savo smakrą, o kita maišydamas karštą skysti šiaudėliu, kuris sukeldavo burbuliukus kai netyčia atsitrenkdavo į puodelio kraštus. Yoongi'ui nereikėjo veidrodžio, kad žinotų kaip jis dabar atrodo. Juodi ratilai po akimis smarkiai kontrastavo su jo balta oda, o raudonos akys, kurios buvo ne vieno ašarų priepuolio padarinys, vertė jį atrodyti kaip narkomaną.

Oficialiai buvo praėjusios keturios dienos nuo tada, kai jis paskutinį kartą matė gražiają saulę, kuri buvo jo geriausias draugas. Jis pasiilgo Hoseok'o daug labiau nei pats nori pripažinti, viešpatie, jis tiesiog nori jį apkabinti.

Ding! Virš kavinės durų kabėjęs varpelis pranešė, kad atėjo lankytojas. Pro duris įžengė susierzinęs bet smalsus Park Jimin'as. Šiandien jam buvo laisvadienis ir jis negalėjo pakęsti kai reikėdavo laisvadieniais būti darbo vietoje, tačiau jo geriausiam draugui reikėjo paramos ir kas jis toks, kad atsakytu Yoongi'ui ne?

Jimin'o akys skenavo kavinę ieškodamos smulkios figūros ir tiesą pasakius, pirmas dalykas kurį jis pastebėjo buvo Yoongi'o plaukai. Jo baltų plaukų šaknys buvo gerokai ataugusios, o ir patys plaukai rodėsi nebuvo šukuoti kelias dienas. Jis, švelniai tariant, buvo apsileidęs. Tai vertė Jimin'ą sunerimti, kadangi įprastai, Yoongi's labai savimi rūpinosi. Tokia jo išvaizda buvo didžiulė raudona vėliava.

"Atrodai taip tarsi tau ant pečių būtų nukritęs visas pasaulis" Jimin'as priėjo ir išsitraukė kėdę. Yoongi's akimirksniu pakėlė galvą 

"Jo, praktiškai taip ir įvyko" jis atsiduso, visdar šiaudeliu sukdamas ratus savo juodos kavos puodelyje. Jimin'as įdėmiai jį stebėjo. Kažkas buvo tikrai negerai ir jam pamažu seko kantrybė.

"Taigi, kas tave privertė pakviesti mane į mano darbovietę ir dar laisvadienį?" Jis pajuokavo, stengdamasis praskaidrinti nuotaiką bet tai nepadėjo. Yoongi'o pulsas tik dar labiau padažnėjo.

Suvokimas, kad jis tuoj papasakos Jimin'ui kas tą naktį įvyko, pamažu nusistovėjo ir jis ėmė truputi panikuoti. Tiesą sakant, Yoongi's net nežinojo kodėl jis jaudinosi. Jis žinojo, kad Jimin'as palaikys jį bet kokiu atvėju todėl nebuvo priežasties jam nepasakyti.

Būk vyras, tu šunsnuki. Yoongi'o pasamonė kartojo jam. Nebijok. Anksčiau ar vėliau tai būtų įvykę taigi kodėl tiesiog nepasakius dabar.

Dideliomis savo rankomis Yoongi's suspaudė popierinį puodelį ir grieždamas dantimis giliai įkvėpė ir iškvėpė;

"Aš jį pabučiavau"

Jimin'o antakis pašoko į viršų, jam reikėjo sekundės kad pilnai suvoktų informaciją. Yoongi's manė, kad tai visa reakcija kurios jis sulauks tol kol Jimin'o žandikaulis nenukrito ir jis nesušnabždėjo "...ką?"

Tai privertė Yoongi'o širdį nusiristi ir jis nuleido akis žemyn, jo skruostai akimirksniu pasruvo raudoniu.

Tamsiai šviesių plaukų vaikinas atsirėmė alkūnėmis į stalą ir pirštais perbraukė sau plaukus "ką tokį? Hoseok'ą?"

Yoongi's žaidė su savo pirštais ir nedryso pakėlti akių. Jis nenorėjo išvysti Jimin'o veido "..um.. j-jo"

"Duok man sekundę... pagalvoti" Jimin'as tarė, kiek stabtelėdamas prieš tariant paskutinį žodį. Yoongi'o galva šovę į viršų, jis išsigando kad Jimin'as galbūt pyksta dėl jo jausmų "ką turi galvoje sakydamas 'pagalvoti' ?"

Jaunėlis pasitrynė akis. "Ną, tu kątik man pasakei, kad esi gėjus! Man reikia tai apmastyti, Yoongi-hyung'ai!"

Yoongi's pamojo rankomis, tildydamas Jimin'ą. "Tyliau! Žmonės gali išgirsti." Jo akys greitai nužvelgė visą kavinę ir jam labai palengvėjo, kai niekas neišgirdo.

Yoongi'o širdis daužėsi kaip pašėlusi. Yoongi's nebando sakyti, kad jis tikėjosi geresnės reakcijos bet būtent tą jis ir sako. Galbūt prašyti Jimin'o pagalbos nebuvo pati geriausia mintis. "Aš tikrai nemaniau, kad šitaip sureaguosi..."

Jimin'o akys suplazdėjo ir jis pamatė šoko ištiktą vyresnėlio veidą, kurio rudos akys buvo prisikaupusios ašarų. Jis greitai suprato, kad galbūt Yoongi's tokią jo reakciją suprato kaip neigiamą.  

"Ne ne, hyung'ai, aš nepykstu. Nieko panašaus. Man tik reikia minutės pagalvoti..."

Taigi, Yoongi's kantriai laukė kol Jimin'as prakalbės. Jimin'as buvo labiau nei apšalęs nuo tokio netikėto prisipažinimo. Jis jautėsi blogai dėl tokios savo reakcijos, bet ką jis daugiau turėjo daryti? Žmogus, kurį jis pažinojo visą gyvenimą, kątik jam pasakė kad yra biseksualus. Žinoma, kad jis bus šokiruotas!

Jimin'ui kilo daugybė klausimų, bet jis apsistojo ties vienu: "Tu mane pasikvietei pasakyti... kad esi gėjus?"

Yoongi's prikando lūpą ir pažvelgė žemyn " na... šiaip tai pasikviečiau tave, kad padėtum susigaudyti savo jausmuose.." Blondinas tarė, suvokdamas, kad Jimin'as nėra pats tinkamiausias žmogus 'vyriškam pokalbiui' .

Pasirodo, ta pati mintis kirbėjo ir Jimin'o galvoje " Hyung'ai, ar tu juokauji? Aš suprantu, kad norėjai man pasipasakoti - ir aš tikrai tavė palaikau!" Jis greitai pridūrė "- bet tu nori, kad aš heteroseksualus vyras, padėčiau tau suprasti ar tau patinka vaikinas?"

"Aš atsiprašau, ar aišku? Po velnių, aš nenorėjau tau pasakotis bet tu esi vienintelė išeitis, Jimin'ai!" Yoongi's darėsi keistai piktas, nors žinojo, kad nereikia "nesvarbu, pamiršk tai"

Jimin'as nestabiliai iškvėpė ir atrėmė veidą sau į rankas " aš negaliu tiesiog 'pamiršti tai' ! Ir aš atsiprašau, žinau, kad nereikėjo šitaip sureaguoti... dėl tavęs aš pamėginsiu. Bet būk kantrus, nėra taip, kad aš žinau ką tai reiškia"

"Ačiū" Yoongi's nedrasiai atsiduso

Po maždaug pusės minutės, Jimin'as paklausė pirmo tikro klausimo " man reikia, kad paaiškintum kaip jautiesi... aš nesu labai geras 'vyriškuose pokalbiuose' " jis švelniai nusijuokė. Situacijos ironija privertė Yoongi nusišypsoti.

Yoongi'ui reikėjo laiko mintyse susidėlioti tinkamus žodžius apie tai kaip jis jaučiasi "Kas mane labiausiai glumina yra tai, kad jis vaikinas. Aš niekada, nė karto gyvenime, nesu žiūrejęs į vaikiną taip kaip žiūriu į Hoseok'ą. Tai keista, bet gerąja prasme, manau. Jis visada šalia kai man jo reikia. Jis man pats artimiausias žmogus - neįsižeisk - ir man atrodo, kad jis visada bus šalia. Man, Hoseok'as yra pats tobuliausias. Jis protingas, jis gražus, jis mandagus , galėčiau vardinti ir vardinti. Ir aš... aš nežinau, Jimin'ai, aš velniškai pasimetęs" Jis net nepastebėjo, kaip kelios ašaros nuriedėjo jo skruotais kol jis liejo savo širdį Jimin'ui.

Jaunėlis maždaug suprato ką jis turi omenyje "Man taip nėra buvę, bet aš suprantu kaip tu jautiesi" Jimin'as pasilenkė arčiau "Yoongi-hyung'ai, man atrodo, kad tu užtektinai pasakei, kad suprastum ar tau jis patinka ar ne. Nustumiant seksualinę orientaciją šalin, ar galėtum įsivaizduoti save su juo?"

Ar galėčiau? Yoongi's galvojo, kažkur tarp jo sujauktų minčių pats pirmas atsakymas kurį jis rado buvo taip. "Taip...manau, kad taip"

Kai jis tai ištarė, Yoongi'o galvoje kažkas įsijungė. Jo širdis išsipūtė ir pilvė ėmė skraidyti drugeliai. Jam patiko Hoseok'as.

Ir tada Yoongi's apsipylė ašaromis.

Visko buvo per daug. Viskas, ką jis apie save žinojo tapo visai nesvarbu. Jam atrodė, tarsi jo asmenybė buvo atimta ir pakeista kažkuo kitu, visai nepažystamu žmogumi. Bet kažkur giliai širdyje, jis žinojo, kad viskas būtų gerai jei tik Hoseok'as būtų šalia.

"J-jimin'ai... a-aš.." jis kūkčiojo, jo gerklę paliko tik nesuprantami žodžiai. Jimin'as atsisėdo šalia Yoongi'o ir prisiglaudė verkiantį vaikiną į raminantį glėbį.

Blondinui verkiant ant draugo peties, Jimin'as švelniai glostė jam nugarą "Viskas gerai, hyung'ai. Aš čia, ir visada padėsiu. Viskas bus gerai, pažadu tau"