~muilas~sope/yoonseok●baigta●

<25 Skyrius>

(Gerai... tvirtai įsikibkitė😏 ir pasiruoškitei dramai. Gero skaitymo! Ačiū labai už jūsų paramą💜)

____

Hoseok'as jau po truputi miegojo. Jo nuovargis buvo stiprus ir akių vokai iš lėto leidosi, bet nieko nuostabaus, jau buvo antra valanda nakties.

Yoongi's gulėjo toje pačioje pozicijoje kaip ir anksčiau. Hoseok'o nugara atremta į sofą, o Yoongi's įsitaisės jam tarp kojų su galva priglausta raudonplaukiui pria kaklo. Ši poza jam labai padėjo griaustinio metu, o dabar jau buvo girdimi tik nesmarkūs bildesiai.

Tada Hoseok'as pajuto judesį. Yoongi'o šiltas kūnas truputi pasikėlė. Jaunesnis vaikinas buvo per daug pavargęs todėl vaizdas buvo kiek išblukęs. Tačiau jam pavyko įžiūrėti.

Yoongi's buvo pakibęs virš jo.

Blondinas negalėjo blaiviai mąstyti, ne. Tačiau jis nesugebėjo susivaldyti, jis privalėjo parodyti savo jausmus tam kuriam juos jautė.

Hoseok'as buvo mažų mažiausiai pasimetęs. Jo mintys buvo rūškanos, bet giliai savo pilve jis jautė drugelius ir puikiai suprato ką Yoongi's daro.

Staiga Hoseok'o akys prašviesėjo ir jis aiškiai viską pamatė. Yoongi's virš jo, sunkiai kvepuodamas tiesiai jam virš burnos.

Žvilgsnis Yoongi'o akyse buvo toks, kokio jam dar nebuvo tekę matyti. Nerimas, baimė, sumaištis ir dar kažkas, viskas buvo ten. Bet Hoseok'as žinojo, kas tas kitas jausmas.

Tai buvo troškimas, o gal net ir kažkas kitas. Hoseok'as taip pat tai jautė.

Yoongi'o žvilgsnis vis šokinėjo nuo jo akių link lūpų. Vis nutraukdamas akių kontaktą.

Hoseok'as nemąstė, bet jam tai nerūpėjo. Jis to labai norėjo. Jam to reikėjo. Jis laužė pažadą kurį pats sau buvo davęs. Bet atvirai tariant, jam tai nerūpėjo.

Jis pasilenkė viršun, bet Yoongi's atsitraukė, sėsdamasis. Hoseok'as buvo toks įsijautęs, kad jis nusekė paskui Yoongi ir dabar jie abu sėdėjo vienas priešais kitą.

"Hoseok'ai..." jo balsas buvo vos girdimas, bet Hoseok'as jį išgirdo.

Yoongi'o kvepavimas buvo toks, tarsi jis kątik būtų nubėgęs maratoną ir staiga Hoseok'as pasijuto siaubingai. Jis tikrai buvo sumišęs. Jis žinojo, kad vyresnėlis visada save laikė heteroseksualiu. Ir dabar jis nieko nebesuprato.

"Aš kaiką pamėginsiu..." Yoongi'o veiksmai buvo tokie staigūs, kad Hoseok'as pats nustebo. Blondinas prisiartino, jo akys visdar žvelgiančios į Hoseok'ą. Lėtai ir švelniai, Yoongi'o delnas prisiglaudė prie Hoseok'o skruosto, o kitas tuo tarpu paniro į raudonus plaukus.

Ir staiga jis tai padarė.

Jų lūpos susiliejo. Karštis užliejo kūnus ir jie tapo įkalinti toje akimirkoje. Jo minkštos, bet šiek tiek sausos, lūpos buvo švelnios ir šiek tiek smalsios.  Ir Hoseok'as negalėjo neatsakyti tuo pačiu.

Tačiau vos tik Hoseok'o rankos apkabino jo liemenį, Yoongi's atsitraukė. Šiluma kuri prieš sekundę audrino jo kūną dingo. Ir vienintelė likusi šiluma sklido nuo Yoongi'o kūno artumo.

"Prašau. Nebučiuok manęs" Ir vėl Hoseok'as buvo pasimetęs, bet netrukus suvokė. Yoongi's eksperimentuoja.

Yoongi's ir vėl jį pabučiavo, bet šįkartą Hoseok'as nieko nedarė. Buvo keista sėdėti ir nejudėti, kai tuo tarpu Yoongi'o judesiai varė jį iš proto. Todėl jis tiesiog pirštais suko ratus ant juodų Yoongi'o marškinėlių dengiančių jo kūną.

Kai Yoongi's buvo pasiruošęs, jis, neatsitraukdamas nuo Hoseok'o lūpų, sumurmėjo "Bučiuok mane"

Jis taip ir padarė.

Aistra tarp jų gryžo ir Hoseok'as pagaliau galėjo daryti tai ko taip ilgai laukė, judėti kartu su Yoongi'u.

Tai buvo aistros, troškimo ir ilgesio mišinys. Jie bučiavosi, stengdamiesi perteikti kiekvieną jausmą.

Yoongi's suurzgė sukąsdamas Hoseok'o švelnią ir putlią apatinę lūpą ir čiulpė ją, o Hoseok'as pasinaudojo proga įkišti savo liežuvį Yoongi'ui į burną ir jį uždominuoti.

Hoseok'o rankos nusileido link blondino šlaunų ir pagriebė jas, prisitraukdamas jį arčiau ant savo kelių. Yoongi's apsivijo kojomis jo liemenį. Viskas vyko taip greitai.

Yoongi's lenkėsi žemyn, paguldydamas Hoseok'ą ir parodydamas savo stipriają pusę.

Hoseok'as nesuprato ar čia televizorius taip vibruoja ar ne. Atrodė kad jo viskas kūnas virpa. Jis dar niekada nesijautė toks gyvas.

Hoseok'as pasidavė instinktams ir leido savo rankoms palysti po Yoongi'o marškineliais, glostydamos jam šonus. Bet vyresnėlis išsigando ir atsitraukė.

Yoongi'o akys buvo didžiulės ir jis sustingo vietoje. Jis sugryžo į realybe ir jo veiksmai trenkė jam per samonę visu galingumu. Ka po velnių jis padarė?

Hoseok'as gulėjo, o Yoongi's sėdėjo jį apsižergęs. Raudonplaukis sunerimo dėl tokio nuotaikos pokyčio. Visa aistra dingo.

Jo širdis plakė neįtikėtinu greičiu, jis manė kad kažką padarė netaip, tačiau vistiek padėjo savo ranką ant Yoongi'o apnuogintos šlaunies ir švelniai ją glostė "Meile, ar viskas gerai?"

Hoseok'o švelnūs žodžiai nusėdo giliai Yoongi'o širdyje ir jis vėl nuraudo. Ir tiesą sakant, Yoongi's nežinojo ar jam viskas gerai. Ką aš padariau? Kas po velnių su manimi negerai?"

"Ne.." jis sušnabždėjo. Hoseok'o veidas persikreipė skausmu. "Man negerai. Atleisk, man reikia eiti"

Ir jis išėjo. Blondinas kaip įmanona greičiau nulipo nuo Hoseok'o ir sustojo tik atsidaryti duris ir po to jas užtrenkti, bėgdamas šaltame lietuje kuris visdar smarkiai krito. Užtrenkiamų durų garsas jam dar ilgai skambėjo visame kūne, o jis tik galvojo, kas po velnių čia įvyko?

____