~muilas~sope/yoonseok●baigta●

<18 Skyrius>

Staiga suskambėjusi telefono melodiją, kuri atsimušė nuo plonų kambario sienų, beveik privertė jį iššokti iš dušo.

Hoseok'as iškišo galvą iš už dušo užuolaidos ir pažvelgė į ID žmogaus, kuris sutrigdė jo kasdienią rutiną, ten ryškiomis raidėmis buvo užrašyta "Jimin'as"

Jam pasirodė keista, kad Jimin'as jam skambina, turint omenyje kad jie tapo draugais gal tik prieš savaitę. Bet ilgai apie tai negalvojęs jis išjungė vandenį ir nusisausinęs rankas nuspaudė žalią mygtuką.

"Labas, Jimin'ai" raudonplaukis pasisveikino "ar galiu kaip nors padėti?"

"Labas, hyung'ai!" Jimin'as atsakė, savo įprastu džiaugsmingu balsu " ir taip, aš turiu klausimą"

Hoseok'o nervai pašokdavo į viršų kaskart kai žmonės šitaip pradėdavo pokalbį, tačiau jis beveik jautė šypseną Jimin'o balse. "Gerai, klausk"

"Ną, šį savaitgalį klube rengiu nedidelį vakarėlį/susitikimą ir norėjau paklausti gal judu so Yoongi'iu norite prisijungti?"

Nervai išgaravo ir plati šypsena vėl nušvietė Hoseok'o veidą, tačiau kai kas pasirodė keista " nenoriu pasirodyti nemandagus!- bet... kodėl tiesiog nepaskambinai Yoongi'ui? Mes juk nesame labai artimi draugai"

Kitame linijos gale pasigirdo atodusis " tiesą sakant, aš jam skambinau, bet šis iškart atsisakė. Aš ir tave pakviečiau, bet jo atsakymas vistiek buvo neigiamas.. taigi, paskambinau tau prašydamas jį įtikinti, bet žinoma jei tik pats nori!"

Hoseok'as palinksėjo galvą, bet greitai atsakė suvokęs, kad Jimin'as jo nemato "gerai, pasikalbėsiu su juo"

"Jėga! Labai tau ačiū ir sekmės. Jį sunku įtikinti."

                             ----

Prieš valandą gautas Jimin'o skambutis paliko Yoongi neįprastai įaudrintą.

Negalima pameluoti, Yoongi'ui patiko klubai, gal net per daug. Muzika ir alkoholis visada padėdavo jam jaustis gerai, nepaisant keleto padarinių. Bet jis negalėjo nusikratyti jausmo, kad jei jis sutiktų, kažkas įvyktų netaip.

Kas jį dar labiau erzino, buvo Hoseok'as įšėjęs iš dušo, pliurpdamas apie 'susitikimą' į kurį juos pakvietė Jimin'as.

"Taigi, kątik skambino Jimin'as ir jis nori, kad mes šivakarą dalyvautume jo vakarėlyje" Hoseok'as švelniai tarė sėsdamasis ant sofos.

Yoongi's pakėlė akis nuo telefono ir pažvelgęs į savo draugo laimingą veidą sutraiškė jo viltis pasakydamas "ne."

Šypsena staiga pavirto į patemptą lūpą "aa, kodel ne, Yoongz?"

"Nes aš taip pasa-" blondinas padarė didelę klaidą pažvelgdamas į Hoseok'o mielas šunyčio akis. Akimirksniu, Yoongi'o širdis atšilo ir jis ėmė mikčioti "na, a-aš nelabai turiu nuotaikos"

"Prašau" Hoseok'as nenusileido, jis prisislinko arčiau ir atremė savo galvą vyresnėliui į petį " tai tik vienas vakarėlis. Ir tai puiki proga mūsų draugams artimiau susipažinti"

Taip tikrai, Yoongi's pagalvojo. Jis puikiai žinojo, kad vakarelyje visį užsims kitais dalykais. Ir jis manė , kad Hoseok'as taip pat tai žino.

Bet rimtai, kaip gi jis gali atsakyti ne?

Yoongi's suurzgė ir atlošęs galvą pasidavė "gerai, sutinku"

Raudonplaukio ryški šypsena gryžo pilnu pajėgumu. Jis energingai apsivijo rankomis smulkesnį vaikiną " ačiū, ačiū tau labai!"

Yoongi's nesugebėjo suvaldyti savo šypsenos kai matė, kad Hoseok'o džiaugsmas atrodo netelpa širdyje. Jis pastebėjo kaip jo šypsena persimainė į patenkintą šypsnį kai jis išėjo iš svetainės kažkam rašydamas ir burbėdamas " 'sunku įtikinti' mano užpakaly..."

Yoongi's savo galvoje nusikeikė. Ar aš rimtai kątik leidau jam save įtikinti?

Hoseok'as tikrai sugebėtų jį priversti padaryti bet ką.

___