I see you

20.

- Aš turiu tau staigmeną, - paskelbė Lukas, kai tą naktį, septintą įlėkė į mano svetainę. Žvilgtelėjau nuo atviro, ant stalo gulėjusio vadovėlio, ir jam nusišypsojau. Pamačius Luką, manyje palengva pradėjo trauktis tuštuma. Jis pasilenkė, švelniai pabučiavo mane į lūpas, o tada ant stalo, priešais mane padėjo brošiūrą.

- Gatlinburgas, Tenesis? - paklausiau perskaičiusi priešais esančią brošiūrą su snieguoto kalno viršūne, slidininkų keltuvais ir šventiškai apšviestomis gatvių vaizdais.

Jis plačiai išsišiepė ir atsisėdo ant kėdės šalia manęs. - Visas savaitgalis skirtas slidinėjimui ir apsipirkinėjimui. Mano seneliai ten turi namelį kalnuose, į kurį kiekvienais metais su šeima vykstame atostogauti. Aš kalbėjausi su Vanesa, ji gavo savo tėčio leidimą vykti drauge su mumis. Jis padengs kelionės išlaidas jai ir Vilui, o mano tėvai mūsiškes, jie nori tau atsilyginti už visą tavo sunkų darbą, padedant man pasiekti „A“ kalboje pas poną Robinsoną.

Lukas velniukiškai išsišiepė. - Ir todėl, kad jie žinojo, kad aš nevažiuosiu ten vienas, nebent tu vyksi drauge.

Tikrai norėjau dabar galvoti apie atostogas, kažkur slidinėjant kalnuose. Bet buvau emociškai išsękusi. Aš vos galėjau kalbėti, pirmiausia man reikėjo rasti Džeiką. Nebuvau tikra, kaip ketinau tiksliai jį surasti. Bet buvau tikra, kad rasiu.

- Oho. - šypsojausi. Jis mano netikrą šypseną palaikė paskatinimu ir atvertė brošiūrą. Lukas pradėjo kalbėti apie visus dalykus, kuriuos reikia nuveikti kalno viršūnėje. Bandžiau surikiuoti mintis, kaip galėčiau jam pasakyti ne, kai netikėtai mama įžengė į virtuvę.

- Labas, Lukai, ar tu jau valgei? Iš susitikimo su savo agentu parsivežiau kinietiško maisto. Ar kuris nors iš jūsų alkanas? - ji paklausė.

- Aš išbadėjęs, - entuziastingai tarė Lukas.

- Ne, ačiū, - atsakiau. Mintis apie maistą  sutraukė skrandį. Iš to, kaip mama elgėsi supratau, kad Lukas papasakojo jai apie slidinėjimo kelionę, ir puoliau į paniką, bandydama sugalvoti, kaip tai sustabdyti.

- Ar aptarinėjat kelionę? Neseniai teta Margarita paprašė musų atvažiuoti į rančą padėkos dienos proga, bet aš nenoriu tavęs ten vežtis po to, kaip ji per praėjusią padėkos dieną apraudojo savo mirusį vyrą. Manau, tau būtų smagiau ištrūkti su draugais ir šiek tiek pailsėti. Aš tada nesijausčiau, kalta, kad tu turi tai kentėti. Tai tiesiog būtų tobula. Lukai, ačiū. Šį vakarą turiu paskambinti tavo tėvams ir gauti daugiau informacijos. Vis dėlto noriu ir aš prisidėti ir nusiųsti pinigus už Ivę, man nepatinka mintis, kad tavo tėvai už ją turės sumokėti. 

Lukas papurtė galvą. - O, ne, ponia, tai nėra būtina. Jie nori už ją sumokėti. Šiemet ji buvo atsakas į jų maldas už mano kalbos įvertinimus. Jie tokie laimingi, kad jiems tai nėra kažkokia našta, - jis žvilgtelėjo į mane nedora šypsena, o tada mandagiai nusišypsojo mano mamai.

Jie tai planavo taip, lyg tai būtų kažkokia sutartis. Mama nesiruošė man leisti pasakyti „ne“ ar abejoti dėl kelionės. Neturėjau išeities, nebent norėjau pakenkti ne tik Lukui, kuris to nenusipelnė, bet ir Vanesai. Ji, be abejo, buvo sujaudinta dėl kelionės ir, nors aš tenorėjau tik surasti Džeiką, aš negalėjau paprieštarauti ir atsisakyti. Šiuo metu nebuvau tikra, nuo ko pradėti ieškant Džeiko. Mano planas nutrūko. Staiga užplūdus vilčiai patikrinau „Ebay“, ar nėra „Black“ bilietų, galvodama, kad jei nueisiu į koncertą, galėčiau jį pamatyti ir žinoti, kad jis tikras. Aš galėčiau išnaikinti visas šias savyje jaudinančias baimes, kad jis yra kažkas, ko negalėjau turėti ar paliesti.

- Manau, tą turime padaryti rytoj, - lyg niekur nieko pasakė mama. Net neįsivaizdavau, apie ką ji kalba. Spoksojau į ją ir susiraukiau. - Ką?