Apie gyvenimą

Negaliu neverkti

Nusimetu paltą ir mano kūną nudilgo.
Užuodžiu žemuoges.
Jos visada laukinės
Visada laisvos
Visi akli. To nepastebi.
Savinasi saulę ir jos dukras žemuoges.

Man lengva.
Aš neskubu.
Paltas jau ne mano.
Bet juo matuotis tūkstančiai ir dėl to aš verkiu.