Jo atodūsis paskutis
Silpnas jau širdies plakimas
Akyse dar mato mus
Liūdinčius artimus
Matyti jam labai skaudu
Nes žino, kad laiko daugiau nebus
Ištarti mylinčius žodžius
Pamatyti augančius anūkus
Bet, kad ir kaip mes bijom pabaigos
Ji ateis ir niekieno neklaus
Kur? Kada? Skaudės? Ar ne?
Jis vistiek pasiims į nežinią tave
