Apie gyvenimą

Mes (ne)seni

Gatvėse taip tuščia, taip nyku
Niekas lygtais jau nebegyvena
Languose mažėja žiburių
Niekas židinio nebekūrena

Lietuje paskendę tie keliai
Kuriais kadaise vaikščiojom į darbą
Upėse nuskendę tie prisiminimai
Lyg laivai- tikri ir popieriniai

Išbarstytas vėjas renkasi akimirkas
Kai dar buvome tokie jauni
Mūsų lūpose sustingęs šypsnis
Ir plaukai dar visai nebalti

Bet kas mums sakė ar minėjo
Kad viskas keisis taip lengvai
Plaukai dažysis pelenų gijom
Ir gatvės jau nebeprimins savęs

O jei ir būtų sakę ar minėję
Ar būtum patikėję?