Apie gyvenimą

Praeitis

Sienomis vėl laipioja šešėliai
Sėja pelenus man ant galvos
Kol už lango garsiai stūgaujantis vėjas
Barsto sniegžydrių žiedelius kampuos

Apgaubta pilkiausiu šydu, užmerktom akim
Lauk metu visa, kas gyva, kas kvėpuodavo manim
Vėl tiesiu rankas mėnuliui, bet žvaigždžių nėra
Gal jos buvo ne dangaus platybėj, tik senoj many