Užmigo. Naktis pakylėjo žvaigždes
Gaila, tu nematysi jų, užmerkei akis
Pakilo vėjas. Jūros bangos žaidžia
Negirdi jų, kaip gaila, negirdi
Kojas glosto gelsvos smilgos
Tu nejauti nejauti nejauti
Lūpos trūkčioja, nes trūksta
Tavųjų lūpų prigludusių prie jų
Žmonės ir toliau tą patį šneka
Pagaliau pailsėsi be jų
Jie tokie pakylėti veidų,kad nemato už jų savų
Bet tu vis vien nematai nuo šiol jų
Aš likau. Dar trumpam čia pabūsiu
Paskui ateisiu pas tave
Palauk manęs tu dar truputį
Ir aš ateisiu pas tave
KAMU SEDANG MEMBACA
Apie gyvenimą
PuisiKai nebemoki žodžiais pasakyti ką jauti, tenka pradėti rašyti.
