Atsisuk. Pažiūrėk kuo tapau
Metai laiko. Ar tai tau nedaug?
Grandinės nutrauktos ir mintys paleistos
Bet praradimų burės dar aukščiau iškeltos
Plaukuose vien vėjas, o virš jų dangus
Ašarų neliko- vien lietus
Drąsa viduj ir sniegas tirpo
Mačiau daugiau nei tau patiktų
Dabar matai. Ar taip gerai?
Tai tik gyvenimas man atsakai
Ne laikas kaltas ne dangus aukštai
Tai tik skausmu užnuodyti nuodai
