Apie gyvenimą

Kitokia

Ji neprašys meilės amžinos karūnos
Pelnytų bučinių ar žodžių iš tylos
Tik žvilgsnis jos lyg vėjo pučiama ramunė
Beprotiškai svaigins, neš jūros link

Ji nekalbės apie meilę visiems žinoma kalba
Nes galbūt ir nemokės ja kalbėti
Žodžius dėliodama visai netinkama tvarka
Privers tave įsimylėti

Akis užmerk ir lūpos atsimerks
„Ji ta vienintelė" kuždės pajūrio smiltys
O rudeninė pienė vieniša
Žydės ryškiau nei daugel gali viltis

Kai susikibę naktimis klajosit
Tikėkit pasaka, burtažodžius dėlokit
Ne apie meilę, kurios kalbą kiti moka
Apie tą, kurios žodžius tik lietus grotų