Apie gyvenimą

Mėlynam danguj

Kai žmonės pradės mus teisti
Ir galąsti savo peilius
Mes išnyksim, išskrisim, išplauksim
Ten kur mėlynas mūsų dangus

Ir nesiteisinsim už meilę
Už švelnų pojūtį delne
Kai šiurpuliai nupurto kūną
Skęstam vienas kito mintyse

Neskaičiuosim smerkiančiųjų žvilgsnių
Netapysim jų rūsčių minų
Liks tik užraktas danguj
Neišmatuojama istorija viduj