Aš Tavęs jau nepaklausiu
Ir netylėsiu žvelgdama į mėlynas akis
Tik sapne Tave trumpam pagausiu
Nes Tu tai metrai po žeme
O aš vis dar tas pats prakiurdytas žmogus
Ką pasakytum, jei paklausčiau?
Nors nėra prasmės galvoti apie tai
Aš tarp dangaus ir žemės
Vienintelis atsakymas- sapnai
Jei kažkada Tave juose išvysiu
Man kandantys spygliai primins pūkus
Laimės jau nebebarstysiu
Tik rinksiu išminties perlus
Kas iš perlų, kas iš to dangaus?
Mus skiria tūkstantis viena diena
Žemės grumstas ir Tavo šypsena
