Apie gyvenimą

Laukinė

Sakai negali šitaip būti?
Bet jau pradėjo medžiai pūti
Radai juk tu mane miške
Su medžiais kalbančią nakčia

Sakei graži, bet neprotinga
Neišsilavinus ir nekilminga
Man juodo humoro nestinga
Ir noris būti reikalinga

Palauk, uogele mano ypatinga
Tada sakei per daug laimingas
Ar būsi mano mergina?
Klūpodamas tarei tada

Apsisukau ir nuėjau
Tave be žado palikau
Jei nepatikau laukinė
Nepamilsi net auksinės