Apie gyvenimą

Balta pasaka

Ar dovanosi man visatą?
Su amžinu baltu sniegu
Su perlų gniūžtėmis, kurios iš lėto
Leidžias tuo slidžiu ledu

Gerai žinai, kaip myliu vėją
Ir rožės žiedlapius trapius
Barstei tu jais ramybės slėnį
Kuriame vaikščiojom kartu

Prisimenu aš mūs pašiūrę
Kurioj be galo taip jauku
Lyg ilgesys buvo užbūręs
Kol statėme mes ją abu

Krito lengvos baltos snaigės
Ant tavų sapnų
Tik neskubėk atmerkt akių,
Juk tai išties labai trapu