Ar dovanosi man visatą?
Su amžinu baltu sniegu
Su perlų gniūžtėmis, kurios iš lėto
Leidžias tuo slidžiu ledu
Gerai žinai, kaip myliu vėją
Ir rožės žiedlapius trapius
Barstei tu jais ramybės slėnį
Kuriame vaikščiojom kartu
Prisimenu aš mūs pašiūrę
Kurioj be galo taip jauku
Lyg ilgesys buvo užbūręs
Kol statėme mes ją abu
Krito lengvos baltos snaigės
Ant tavų sapnų
Tik neskubėk atmerkt akių,
Juk tai išties labai trapu
