Red bracelet (hariana) (LTU)

8 dalis

*Harry P.O.V.*

Atsibudau kažkokiame baltame, smirdinčiame kambaryje. Ar... ar tai ligoninė? Pasukau galvą ir pamačiau aparatus prijungtus prie manęs. Taip. Čia tikrai ligoninė. Ant savo piršto pamačiau pritvirtintą mygtuką. Aš jį paspaudžiau. Palaukiau kelias sekundes, norėdamas sužinoti kam tas mygtukas, bet nieko neatsitiko. Matyt, tai tik dar vienas aparatas. Pagulėjau ramiai kokią minutę, kol į palatą įsiveržė kokie trys daktarai ir pulkas seselių.

Vienas daktaras priėjo prie manęs ir pašvietė su žibintuvėliu į akis. Norėjau užsimerkt, nes labai spigino, bet jis prilaikė mano akių vokus.

- Gerai. Vyzdžiai reaguoja. Ponaiti Styles, ar galite kalbėt?

- Ta-taip. Kodėl aš čia?

- Jūs neprisimenate?

- N-ne, o turėčiau?

- Na, mes patys nežinom atsakymo į šį klausimą, nes jūsų mama ir sesuo tvirtina, kad rado jus jau gulintį be sąmonės.

- O mano tėtis? Kur mano tėtis?

- Na, mes jo nematėme. Gal jums pakviesti mamą ir seserį?

- Taip, ačiū.

Tada visi išėjo iš mano palatos. Pro duris įpuolį apsiverkusios mama ir Gemma. Jos vos neuždusino manęs savo apkabinimais. Kai jos mane paleido pradėjo klausinėt visokiausių klausimų. Pradedant:

- Ar tau nieko neskauda?

Baigiant:

- Atsimeni, kai buvai mažas, tavo antros eilės pusbrolio mamos krikštamotės sesė tau padovanojo violetinį žirafiuką. Gal nori, kad jį atvežčiau? Nors ne. Jis tikriausiai pas Arianą. Gal nori, kad ji tau jį atvežtų?

Va šitas klausimas mane labai suglumino. Kas ta Ariana? Ir kodėl pas ją vienas mano žaislas?

- Ehmm, Mam, o kas ta Ariana?

Vos tik ištariau šiuos žodžius jų veidai persimainė.

- Tu..... tu jos neprisimeni?- mama šoko būsenoj paklausė. Aš papurčiau galvą. Gemma kažką murmėdama išbėgo iš palatos. Stengiausi ieškoti savo smegenyse, bet tai sukėlė tik dar daugiau skausmo.

*Gemma P.O.V.*

- Kas per šūdas?- murmėjau sau panosėje. Jis tiesiog negali pamiršti jos. Man jie atrodė tokie mieli! Ir dar tos apyrankės. Urghhh... ėjau link Harry gydytojo, paklaust kodėl jis turi spragų atmintyje. Pasibeldžiau į gydytojo kabinetą, bet niekas neatsakė. Atsargiai pravėriau duris, bet kabinete nieko nebuvo. Pribėgau prie registratūros.

- Laba diena, kur galėčiau rasti gydytoją Montrouzą?

- Kurį? Luką ar Benediktą?

- Na, tikriausiai Luką. Taip, gydytoją Luką Montrouzą.

- Pažiūrėkime.....- ji kažką spaudinėjo savo kompiuteryje,- taip... Lukas Montrouzas tuoj baigs operaciją. Palaukite prie jo kabineto.

- Ačiū.

Nuėjau atgal prie jo kabineto ir pradėjau laukt.

*po 15 min.*

Pamačiau ateinantį daktarą. Iš kart atsistojau ir pribėgau prie jo.

- Daktare, kilo problemų. Harry turi spragų atmintyje. Jis visiškai nepamena vieno jam labai svarbaus žmogaus. Ar jis dar prisimins?

- Panele Gemma, prašom įeiti į mano kabinetą, o aš jums paaiškinsiu.

Mes įėjom į kabinetą. Jis man mostelėjo atsisėsti.

- Tai daktare, kas jam yra?

-Na, kai jis susitrenkė galvą, jis prarado kelis prisiminimus. Ir ne tik apie žmogų, kurį minėjote. Jis neprisimena kaip jis susitrenkė galvą.

-O.... O tie prisiminimai sugrįš? Tiesa?

-Na, tiesą sakant ne. Nėra jokių šansų, kad jis prisimins. Jis turėjo labai smarkų smegenų sutrenkimą. O dėl to žmogaus, kurį Harry pamiršo. Ar tai jūsų šeimos narys?

-Na.. ne....

-Tada dar gerai, nes jam geriau niekada nebematyti to žmogaus. Suprantat, tas žmogus su Harry bendraus kaip anksčiau, viską apie jį žinos, bet Harry tą žmogų matys tik kaip nepažįstamąjį. Jis bandys jį prisimint, bet tai jam sukels tik didžiulį fizinį ir moralinį skausmą, arba blogiausiu atveju - mirtį...

-------

Čia turėjo būt intrigaaa...
Nepaėjo bairis....