Red bracelet (hariana) (LTU)

6 dalis

*Ari P.O.V.*

Sėdėjau mūsų su Harry mėgstamiausioje vietoje. Tai buvo skardis ant stataus kalno. Nuo jo matėsi visas miestas. Rankoje gniaužiau dvi raudonas apyrankes. Harry vėlavo 15 min. Mano kantrybė jau baigia išsekti. Bet štai ir pamačiau jį. Jis bėga link manęs. Atbėgęs apsikabino ir greitakalbe sumalė:

- Atsiprašau, kad vėluoju. Namuose kilo problemų.

- Na, tu nebūtum tu, jei nevėluotum,- nusijuokiau.

- Kaip gi kitaip,- nusijuokė ir jis,- ehm, tai dėl ko mane pasikvietei?

- Na, net nežinau nuo ko pradėti..... Tai tau gali pasirodyti kvaila ir mergaitiška....

- Ei! Juk tu mano bestė! Man jokios tavo idėjos ar žodžiai neatrodo kvaili ar mergaitiški! Juk pažįsti mane,- jis tai tarė laikydamas man už rankos. Per ją nubėgo tūkstančiai.... kur tau tūkstančiai... BILIONAI šiurpuliukų. Malonių. Juos aš jaučiu nuo mano dešimtojo gimtadienio, kai Harry visą dieną, man darė staigmenas. Du metus bijau jam prisipažint, kad aš jį įsimylėjau. Tiesiog bijau, kad jis nejaus man to paties ir mūsų draugystė iširs. Aš to nenoriu, nes man per daug brangi draugystė su Harry.

- Na, prižadėk, kad nesijuoksi.

- Prižadu,- su tuo žodžiu jis ištiesė mažylį pirštuką. Aš nusijuokiau ir sujungiau mūsų pirštukus. Aš pradėjau savo kalbą:

- Mes pažįstami jau šešerius metus, todėl manau, kad mes dar ilgai būsim geriausiais draugais,- nors norėčiau būti tavo mergina,- Tai mes per dailę darėm draugystės apyrankes. Aš labai tikiuosi būti tavo drauge amžinai, tai kaip draugystės ženklą dovanoju tau šią apyrankę,- kalbėdama parodžiau jam apyrankę. Jis ją paėmė,- Aš turiu lygiai tokią pačią,-parodžiau jam savo,- Dieve,kaip man dabar gėda...

- Awww, tai nėra kvaila ar mergaitiška. Man labai patinka ši apyrankė. Nešiosiu ją amžinai. Net kai būsiu sukriošęs senis. Ir tau tikrai neturėtų būti gėda. Tai miela.

- Ar prižadi, kad ją turėsi amžinai?

- Prižadu, jei ir tu ją turėsi amžinai.

- Prižadu,-nusijuokiau ir apsikabinau jį.

Tada mes dar truputį pabuvome, pasikalbėjome, kol prie mūsų pribėgo Gemma, Harry sesuo, ir pašaukė jį namo. Mes apsikabinom ir jis sušnabždėjo:

- Iki mano amžina geriausia drauge,- ir pakštelėjo į žandą. Mano kūną užliejo neapsakomas karštis. Žandai buvo ryškiai raudoni. Beveik tokie, kaip mūsų apyrankių spalva.

*Harry P.O.V.*

Ji padovanojo dvi nuostabias apyrankes. Negalėjau susilaikyt ir pakštelėjau jai į žandą. Ji nuraudo. Jei ne Gemma būčiau dar ilgai ILGAI su ja šnekėjęs. Kaip aš norėčiau, kad ji žinotų, kaip aš ją myliu. Kol mes ėjom Gemma man kažką pasakojo. Nesiklausiau nė žodžio. Visos mano mintys buvo apie Ari ir tas nuostabias apyrankes, kurias ji padarė...

*namuose*

Įėjau į namą. Gemma iškart nubėgo į savo kambarį. Aš buvau išalkęs, todėl ėjau į virtuvę. Prie stalo sėdėjo tėtis kakžką neaiškiai murmėdamas po nosimi. Vėl girtas.

- Tėvai, tau reikėtų nustoti gerti.

- Tu...TU!-raudonomis akimis jis grėsmingai pažiūrėjo į mane. Aš kiek išsigandau, nes jis artėjo prie manęs,-tu dar drįsti man aiškinti?!

- Ne, ne!

- Ar tikrai?!- jis pradėjo mane smaugti. Aš negalėjau įkvėpti, tik springau,-Atsakyk tu, kalės vaike!

- A....Aš....Ne...Nega...liu!- man labai trūko oro. Jis įsiutęs trenkė mano galvą į sieną. Aš nukritau ant žemės. Pamažu man merkės akys.

- Myliu tave, Ari...- tai buvo mano paskutiniai žodžiai prieš prarandant sąmonę.

------

Tikiuosi patiko :)