Red bracelet (hariana) (LTU)

10 dalis

10 dalis. Wow. Nesitikėjau, kad tiek parašysiu :D

*Gemma P.O.V.*

Sėdžiu ant kažkokio suoliuko kapinėse. Esu apsivilkus juodais rūbais, kaip ir kiti žmonės aplinkui. Skruostais bėga ašaros, bet aš į jas jau nebekreipiu dėmesio. Šiandien yra viena iš blogiausių dienų mano gyvenime. Diena, kai laidoju savo mažiausią, mieliausią broliuką. Dabar žmonės eina prie karsto pasakyt savo kalbas. Prie stendo prieina maža, smulki mergytė. Ariana.

- Jis mano geriausias draugas. Atsisakau sakyt buvęs, nes jis amžinai liks gyvas mano mintyse ir širdyje,- ji taip baigė kalbą. Žmonės aplink mane dar labiau susigraudino ir nusisuko nuo Ari. Aš vienintelė, kuri dar vis žiūri į ją. Aš kažko laukiau. Paskutinio žodžio ar kažko panašaus. Ir aš jo sulaukiau. Mergytės raudonos lūpos sušnabždėjo:

- Myliu tave.

****

Atsibudau baltame kambarėlyje. Taip, tai buvo tik sapnas.... tikiuosi...

Apsidairiau. Supratau, kad esu palatoje. Kas įvyko? Atsimenu tik kaip Harry pradėjo raitytis, o aš panikuoti. Tada aš pabudau. Kaip laikos Harry? Ar jis... jis... ne, tikiuosi ne.

- Labas rytas širdele,- į palatą įėjo mama.

- Ma, kas atsitiko? Kaip Harry?

- Tu pradėjai panikuot, todėl seselės suleido migdomųjų. Harry viskas gerai. Nieko neprisiminė, bet liko gyvas.

- Tada gerai.

- Brangioji, aš dabar einu pas Harry, o tu nueik į mūsų viešbučio kambarį ir pasiruošk važiavimui. Jie šiandien paleis Harry.

- Gerai, mama.

*Anne P.O.V.*

*Prie namų*

- Vaikai, pasiėmėt savo daiktus?

- Taip, mama. Tu jau šito klausei gal 10 kartų.

- Aš tik noriu būti tikra.

-Tiesiog einam namo...

Aš atrakinau duris. Jie mane aplenkė ir įbėgo į vidų.

- Tėti?

- Tėveli, mes grįžom!

Šaukė ir bėgiojo po visą namą. Aš turėjau tokią nuojautą, kad jo nėra namie. Pagaliau susiprato ir paliko mus. Prie manęs atbėgo susirūpinę Harry ir Gemma.

- Ma, tėčio nėra namie. Jo daiktų taip pat.

Laikas įjungti vaidybą.

- Tikrai? Negali būt. Gal tiesiog susitvarkė daiktus ir dabar kažkur išėjęs.

- Nuo kada tėtis susitvarko?

- Gal atėjo į protą.

- Nemanau, kad tai įmanoma.

- Ughhh. Gal jam kokia verslo kelionė.

- Tai paaiškintų kodėl jis neaplankė ligoninėje.

- Taip. Na, nesvarbu. Vaikai, aš labai tingiu šiandien kažką gamint, tai užsakysiu picą. Gerai?- ne tiek tingėjau, kiek norėjau atšvęsti, kad tas močkrušys išvažiavo.

- Gerai. Svarbu, kad ne ligoninės maistas,- nusipurtė Harry.

- Jūs sugalvokit kokią, o aš einu persirengt.

Nuėjau į savo kambarį. Vos durims užsidarius pradėjau šokinėt kaip maža mergytė gavusi naują žaislą. Aš dabar tokia laiminga, kad galėčiau padaryt salto. Bet gal geriau nereikia. Dabar mano gyvenime atsiveria naujos galimybės. Gal susipažinsiu su nauju vyru, kuris mus mylės ir rūpinsis, nebus alcoholikas.

Staiga pasigirdo durų skambutis. Nusileidau į apačią jų atidaryti.

- K-ką jūs čia d-darot?- už durų stovėjo tie patys policininkai.

- Laba diena, ponia. Mes išsiaiškinom kas atsitiko jūsų sūnui,- jam ištarus tuos žodžius įsitempiau,- ar jūsų vyras yra namie?

- Gal galim pasikalbėt lauke? Aš nenoriu, kad vaikai išgirstų mūsų pokalbį.

- Žinoma, ponia.

Mes išėjome pro duris, o aš jas uždariau.

- Tai ar jūsų vyras yra namie?

- Na suprantat, jis yra alcoholikas. Kai kažkas atsitiko Harry jis buvo šalia, bet nieko nedarė, nes buvo visiškai girtas. Kai greitoji su Harry ir Gemma išvažiavo, aš paskelbiau skyrybas. Kol Harry buvo ligoninėj, mes gyvenom ,,Honta'' viešbutyje. Per tą laiką Mark išsikraustė. Dabartinė jo buvimo vieta man nežinoma. O gal galit man paaiškint kas atsitiko Harry? Manau turiu teisę žinoti.

- Hmmm... na, jūsų kaimynė, ponia Ledi Erista matė, kaip jūsų buvęs vyras trenkė jūsų sūnaus galvą į sieną.

Apsimečiau šokiruota, todėl užsidengiau burną rankomis ir pradėjau purtyt galvą.

- Gal numanote, kur jūsų ex yra dabar?

- Ne... aš....aš nežinau...

- Supratome. Na, mes jau važiuosime. Viso gero.

- V-viso....

Aš apsisukau ir įėjau į namą.

- Ma, ar tai ką pasakei pareigūnams tiesa?- paklausė....