Red bracelet (hariana) (LTU)

19 dalis

19 dalis.

*Ari p.o.v.*

Ar jis visai išprotėjo?! Turiu omeny, tai milžiniška! Kas jei kas nors nutiks labai blogo?

Kas bus, jei jis mirs?

- Bet kodėl?- paklausiau.

- Kas kodėl?- jis sutriko.

- Kodėl tau tam reikia manęs?-paaiškinau.

- Nes man reikia, kad būtum šalia manęs, kai tai įvyks. Man reikia tavęs,- žiūrėdamas man į akis sakė.

Jis atrodė beviltiškai. Iš noro žinoti. Iš... Meilės?

Aš negaliu pasakyt ne! Jis gali nežinia ką sau pasidaryti. Aš turiu vykti kartu, kad būčiau jo protas, kai jis visai negalvos. Man reikia ten būti, kad vėliau savęs negraužčiau, kad nevažiavau.

Aš važiuoju.

- Kada lėktuvas?- atsargiai paklausiau. Jis atsiduso iš palengvėjimo, kad aš sutikau.

- Šįvakar. 7 p.m. būsiu prie tavo namų ir nuvešiu mus į oro uostą (a/n lol aš netyčia buvau parašius oreo uostą :D). Lėktuvas pakils 10.30 p.m.- Harry greit susakė informaciją.

- Tada susitiksim ten,- nusišypsojau jam ir išėjau iš Harry namų.

*namuose*

Pasiėmiau savo patį didžiausią lagaminą. Jis pas mane gulėjo dar nuo to laiko, kai atsikraustėm į šį namą. 

Atidarius jį, pamačiau, kad jame yra ta pati violetinė pliušinė žirafytė, kurią man kažkada paskolino Harry, o aš jos taip ir neatidaviau.

Taip pradėjau galvoti, ar nepadariau klaidos, sutikdama važiuoti kartu su juo. Gal man reikėjo bandyt jį perkalbėti. Bet ką aš čia bandau save apgaudinėti. Jis su manim ar be manęs vistiek būtų važiavęs. O tai, kad aš sutikau vykti kartu tik geriau, nes jei ką aš visada galėsiu pakviest greitąją arba šiaip padėti. Ir.... jei... jei jam nepavyks... tai bus mūsų atsisveikinimo kelionė. Paskiau nesigailėčiau, kad nevažiavau kartu stovėdama prie jo kapo. 

Net nepastebėjau ašarų riedančių mano skruostais. Greit jas nusivaliau, susitvarkiau makiažą ir nuėjau krautis daiktų.

*po kažkiek valandų*

Vos tik užsegiau lagaminą, išgirdau durų skambutį. pažiūrėjau į laikrodį. Dafuq? Dar tik 5:37 pm. Gi jis žadėjo atvažiuot 7 pm. 

Nubildėjau laiptais prie durų, kad jas atidaryčiau.

- Turėjai mane pasiimti po pusantro valandos. Ką čia veiki?- paklausiau, net nepažiūrėjusi kas stovi už durų.

- Kodėl aš tave turiu paimti po pusantros valandos?- nustebo Zayn stovintis priešais mane.

- A... atsiprašau, maniau, kad tu esi kai kas kitas,- paaiškinau jam. Zayn kiek pakėlė antakius, bet nieko nesakė. Ką jis čia veikia?

- Kavos, arbatos?- paklausiau įleisdama.

- Ne, nieko, ačiū,- trumpai šyptelėjo.

- Taigi, ką čia veiki?- nesusilaikiusi paklausiau kaip ir jis tuo pačiu metu paklausė:

- Kam tau tas lagaminas? Kažkur išvažiuoji?

- Na, amm... Mes su Harry sugalvojom išvykti paatostogauti į Škotiją. Tiesiog kaip draugai,- truputį pamelavau, nes vaikinai negali sužinoti, ką mes ten iš tikrųjų veiksim. Jie mus abu su Harry pakastų giliai po žemėm.

- Su Harry. Tiesiog. Kada sugalvojot?- įtariai klausė jis.

- Na, nežinau, šiandien, turbūt,- kad tik neišsiduočiau.