Red bracelet (hariana) (LTU)

14 dalis

*po 2 metų* (jiems 17)

*Harry P.O.V*

Ėjau tuščia gatve. Čia beveik niekas nebesilanko, nes šita vieta visiškai apleista.

Man čia savotiškai patinka. Galiu pabūt vienas su savo mintimis, kuriose dažniausiai galvoju kaip tą vakarą praradau atmintį ir ką aš dar pamiršau.

Aš klausiau to mamos ir Gemmos, bet jos visada nusuka temą.

Urgh... Kaip aš to nekenčiu.

Atsirėmiau į kažkokį stendą, ant kurio buvo pilna prašymų padėti surasti dingusius augintinius.

Išsitraukiau telefoną iš kišenės ir pamačiau 1 naują žinutę.

"Harry, ar galėtum mane pavaduoti kepyklėlėje? Man būtinai reikia išeiti."

Tai buvo mano bendradarbė Sonia.

"Ok. Kada?"

"Dabar"

"Aš jau pakeliui"

"Ačiū. Žinai, aš galėčiau tau atsidėkoti. Pats žinai kaip"

"Ew, Sonia. Tai buvo klaida. Tik vienas kartas. Neįsijausk"

Taip. Mes su Sonia permiegojom. Tada mes buvom girti, o mane vėl buvo užplūdęs tas jausmas, lyg kažko trūktų.

To jausmo aš visaip bandau atsikratyt. Permiegu su vyresnem, gerokai jaunesnėm ar bendraamžėm, bet niekas nepadeda.

Man kažko trūksta, bet, deja, nežinau ko.

*kepyklėlėje*

- Iki, Harry,- vos tik įėjau į vidų Sonia sušuko išeidama.

Nuėjau į darbuotojų kambarėlį ir persirengiau į darbo aprangą.Paskiau nuėjau už prekystalio.

Tokiu metu čia nebuvo daug lankytojų, todėl galėjau kiek atsipūst.
Į kavinę įėjo vidutinio amžiaus vyras. Jis priėjo prie manęs ir paklausė:

- Kur čia kabinti reklamas?

Jo rankose buvo šūsnis popierių.

- Štai ten,- ranka parodžiau į reklamų stendą.

- Štai, imk vieną. Gal pravers.

Jis man padavė brošiūrą, kurioje reklamavo X-Faktoriaus atranką.

Aš tik padėkojau ir pasidėjau lapą po prekystaliu.

*namuose*

Įėjau į namus. Vos nenugriuvau, nes kojos iš nuovargio nebelaikė. Daiktus numečiau prie durų, o pats kaip zombis nuėjau į savo kambarį.

Jau buvau beveik atsijungęs, kai mama mane pašaukė:

- Harry, mielasis, nusileisk trumpam!

- Neeaa, negaliu,- kažką atrėkiu atgal.

- Kodėl?

- Nes man kojas anputavo,- Šaunuolis Harry. Didesnės nesąmonės nesugalvojai.

- Gerai, tada aš ateisiu.

Netrukus girdėjau bildėjimą laiptais.

- Harry, kodėl nesakei, kad nori dalyvauti X-Faktoriuje?- mama atsisėdo priešais mane ir atkišo brošiūrą į mano veidą.

- Nesakiau, nes net nežadu. Toks vyras man davė šitą lapą.

- Na, bet turėtum dalyvaut. Tu tikrai turi talentą.

- Ma, tiesiog palik mane ramybėj. Aš noriu miego.

- Paliksiu, jei prižadėsi man, kad nueisi į atranką.

- Mhmm, ok. Dabat von iš čia,- aš buvau per daug pavargęs galvot ką pasakiau. Tik po kelių sekundžių supratau.

Ar aš ką tik prisižadėjau nueiti į X-Faktorių?

Meh, koks skirtumas. Aš noriu miego.

-------

Hiya :D hope you like it :)

#ikurejamochi