Red bracelet (hariana) (LTU)

20 dalis

ATKREIPKITE DĖMESĮ, KAD ŠITOJ FT JIS RMT SU RAUDONA APYRANKE :33

*Ariana P.O.V.*

Stovėjome prieš didelio namo rudas duris.

Pajaučiau, kad Harry pradėjo tankiau kvėpuoti. Spustelėjau jo ranką, norėdama jį nuraminti ir parodyti, kad aš šalia.

Jis pasuko galvą į mane ir trumpai šyptelėjo.

Užlaikęs kvapą, spustelėjo durų skambutį.

Mačiau, kaip viduje jam plyšta nervai ir jis vos gali pastovėti.

Harry jau norėjo eiti, bet jį sustabdė staigiai atsidariusios durys. Už jų stovėjo malonios išvaizdos moteris.

- Kuo aš galiu jums padėti?- maloniai paklausė ji.

- Na... um.. taip... ehmm.... laba diena, mes... ieškom Sean Perkel,- Harry užsikirtinėjo,- ar jis namie?

- Taip, tuoj jį pakviesiu. Gal galėčiau pasiteirauti, kas jo ieško?- ji įtariai į mus pažiūrėjo.

- Jo sūnus. Tikiuosi, jis mane prisimins,- sarkastiškai pasakė Harry.

Moters akys išsipūtė ir ji norėjo užtrenkti duris tiesiai prieš mus, bet aš spėjau užkišti koją.

- Klausykite, mes nenorim jo paduot į policiją, mes tik norim pasikalbėti,- bandžiau įtikinti moterį.

- Na, o jeigu neįleisite mūsų, tada aš tikrai parašysiu jam kaltinimus,- antrino man Harry.

Moteris giliai atsidusus atvėrė duris duodama mums praėjimą.

-Eikite tiesiai, o tada pasukite kairėn, į svetainę. Aš einu pakviesti Mark,- moteris nurodė mums kelią.

- O, tai vis dėlto žinote jo tikrą vardą?- kandžiai paklausė Harry. Aš jam kumštelėjau į pašonę, kad prilaikytų savo liežuvį, nes taip nieko nebus.

- Žinoma, kad žinau, juk jis mano vyras,- atrodo moteris nei kiek neįsižeidė.

- Tai galėčiau sužinoti savo pamotės vardą?- atrodo Harry absoliučiai manęs neklauso.

- Aš esu Miranda,- su tais žodžiais ji apsisuko ir nuėjo pakviest Harry tėvo.

Kai mes įėjom į svetainę aš apsikabinau savo gyvenimo meilę.

- Viskas bus gerai. Tau nieko neatsitiks, mes sužinosime keletą dalykų, o tada gyvensim ilgą ir gražų gyvenimą,- bandžiau jį guosti.

- Tai ne pasaka, Ari. Net jei ir šis dalykas išsispręs gerai, mes ateityje turėsim dar milijoną problemų ir tai neleis mums normaliai, laimingai gyventi,- jis mane atstūmė. Atrodo, lyg būčiau gavus stiprų smūgį į paširdžius.

- Kodėl tu toks žiaurus?- norėjau išrėkti, bet žodžiai, kurie išėjo iš mano lūpų, skambėjo labiau kaip verkšlenimas.

- Atleisk man, aš tik labai nervinuos,-būčiau dar ką nors atsakius, bet į patalpą įėjo senyvas vyriškis, kurį aš atpažinau kaip Harry tėvą.

- Sūnau,- viduryje žodžio jam nulūžo balsas.

- Mark,- matėsi, kaip Harry stipriai sukanda dantis.

- Na, emm... sėskitės, aš paruošiu arbatos,- Miranda pasiūlė. Mark jai padėkojo akimis ir atsisėdo ant sofos, pamodamas mums, kad pasektume jo pavyzdžiu.

- Taigi, ką jūs čia darot?- paklausė vyras, kuris sėdėjo prieš mus, kol mes su Harry žiūrėjom į jį su neapykanta.

- Tu rimtai to klausi?! Per tave aš užmiršau pusę savo vaikystės, kentėjau neapsakomą skausmą ir tai dar neaišku ar liksiu gyvas!- Harry pratrūko.