Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Nežinau kiek laiko praėjo, kaip esu šaltam rūsyje. Prisimenu, kaip berniukas mane atviliojo čia, tada pasirodė Hoganas ir tada tamsa buvo.... Tikriausiai jis man iškart trenkė ar kažko suleido. Jaučiuosi silpna, neturiu jėgų išlipti iš lovos ant kurios guliu. Jaučiuosi taip lyg mano kūnas visas būtų pariližuotas.
Nežinau ar Hoganas čia yra, bet jei yra, neįsivaizduoju kas sukasi jo galvoje ir ką jis sugalvojo padaryti man.
Išgidusi žingsnius mano kūnas pašiurpo iš baimės. Žingsniai greitai nutilo ir prie lovos išvydau Erica, kuris stebėjo mane liūdnu žvilgsniu.
-Ericai? Ką čia veiki? - paklausiau jo. Džiaugiuosi, kad bent eina kalbėti.
Džiaugiuosi jį matydama, nors ir jo ne kenčiu. Bet myliu, ir mano širdis džiaugiasi matydama mylima vyrą.
-Atėjau gelbėti savo žmonos nuo to monstro - Erico veide atsiranda plati šypsena.
Nusišypsojau, kaip Ericas pasilenkęs paėmė mane ant rankų. Padėjau galvą ant jo krūtinės.
-Myliu tave - sušnabždėjau ir užsimerkiau nes jaučiuosi išsekusi.
Staiga Ericas dingo, o aš likau gulėti lovoje. Kambarys sukosi ir tai leido suprasti, kad esu apsvaiginta, todėl ir mačiau Erica. Ericas iš tikro ne atvyktų manęs gelbėti, nes ne myli manęs.
-Mama, tėti atkeliauju pas jus - sušnabždėjau ir praradau sąmonę.
*****
Pramerkiau akis ir supratau, kad ne miriau. Vis dar esu rūsyje kuriame dar šalčiau nei prieš tai buvo. Nusišypsojau, kaip pavyko išlipti iš lovos. Jaučiuosi dabar daug geriau tikriausiai to ko man prileido Hoganas nebėra mano organizme.
Privalau iš čia dingti.
Man nespėjus prieiti prie metalinių durų, kaip pro jas įėjo Hoganas jis išvydęs mane nusišypsojo.
-Labas rytas, miegančioji gražuolė - nusišypsojo, rankose turėjo drabužius. Tikriausiai jie man.. - Imk šiuos drabužius. Persirenk važiuosim į šventę kurioje dalyvaus tavo galima sakyti buvęs vyras Ericas - pasakė Hoganas ir metė drabužius į mane.
-Niekur aš ne vyksiu. - tariau - ir išleisk mane! - surėkiau.
Hoganas nusijuokė, ir užsimovės trenkė man antausį. Veidas pakrypo, jutau didelį skausmą. Pažvelgiau į jį ir nusišypsojau.
-Kaip visada moki tik muštis daugiau nieko - nusijuokiau.
-Eik rengtis - tarė Hoganas. - Juk nenori, kad tavo mylima draugė mirtų? - paklausė Hoganas. Man nespėjus paklausti ką jis turi omenyje. Parodė vaizdo įrašą kuriame Maja yra kažkokiam rūsyje surišta o prieš ją daugybė vyrų. - Jei apsirengsi, nuvykus į šventę prieš Erica apsimesi mylinti mane, tavo Draugė paleisiu - pasakė Hoganas.
Susiraukusi pradėjau rengtis. Turiu viską padaryti, kad neprarasčiau dar savo artimo žmogaus.. Užtenka, kad visai nesenai jis nužudė mano mama.. Nebeleisiu jam žudyti man mylimų žmonių. Jei juos apsaugosiu būdama su juo. Tebūnie, jei reiks pasiruošiu būti su juo iki mirties..
******
Po kelių valandų būdama įsikabinusi Hoganui į parankę įžengėm į didžiulio namo vidų. Viduje grojo garsi, gyva muzika, buvo daug žmonių.
Mano akys iškart išvydo Erica, kuris buvo su mėlynu kostiumu, šalia jo stovėjo Harry vilkėdamas juodą kostiumą. Ne jau Harry nežino, kad Hoganas turi jo mergina?
Ericas pastebėjo mus ir net iš toli matėsi, kad nusivylė matydamas mane su Hoganu..
-Jis mus stebi, pabučiuok mane - sušnabždėjo Hoganas man į ausį. Susiraukusi atitraukiau žvilgsnį nuo Erico ir pažvelgiau į tą niekšą.
Pabučiavau jį nors ir, kaip nenorėjau. Hoganas prisitraukė mane arčiau savęs. Ne daug trūko, kad apsivemčiau. Atsitraukusi nuo jo pastebėjau Erica, kuris eina link mūsų ir atrodo įsiutęs.
Mano širdis pradėjo plakti, kaip pamišusi.
-Sveikas Ericai - Ericui priėjus prie mūsų, pasisveikino su juo Hoganas.
-Nina - pasakė Ericas ir pažvelgė į mano akis ir mano kūnas visas nutirpo nuo jo žvilgsnio, nuo jo balso.
Dieve mano, kaip aš jo buvau pasiilgusi. Ir, kaip aš jį myliu. Bet mums ne lemta būti kartu. Jis mane įskaudino..
-Ericai -pasakiau tai pat tik jo vardą.
-Tai tu tikrai grįžai pas Hogana? - Erico balsas skambėjo liūdnai.. Ne jau jam tai rūpi?
-Taip ji grįžo pas mane. Ne jau neužteko nuotraukų kurias atsiunčiau prieš savaitę? - nusijuokė Hoganas.
Susiraukiau. Kokias jis nuotraukas siuntė Ericui? Ir keistas sutapimas, kad prieš savaitę, nes kaip tik prieš savaitę Ericas mane įskaudino... Ne jau Hoganas prisiunte nuotraukų mūsų kuriomis Ericas patikėjo, kad esu su juo? Tada jei taip, tada aišku kodėl Ericas taip tą dieną su manimi kalbėjo.
-Tikuosi, tu laiminga - pasakė Ericas ir paskutinį kartą pažiūrėjęs man į akis nuėjo.
-Matai jį paskutinį kartą. Daugiau jis netrukdys mums būti kartu - Hoganas pabučiavo mano skruostą.
-Kaip suprasti? - paklausiau jo išsigandusi..
Ir tada pasigirdo keli šūviai. Klyksmas iš mano lūpų išėjo, kaip išvydau ant grindų gulintį Erica, o prie jo Klupejo jo brolis Harry.
