Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
*Po savaitės *
Jau savaitę laiko praėjo, kaip nematau Erico akių, neužuodžiu jo kvapo. Jau savaitę laiko, kaip gyvenu savo mamos namuose, ir ne išeinu iš jų, nes vis guliu lovoje ir verkiu, kad įsimylėjau blogą žmogų.
Na skausmas atnešė ir viena gerą dalyką, baigiu parašyti knygą kurią buvau pradėjusi rašyti prieš sutinkant Erica. Knygos pabaiga ne laiminga, nes manoji meilės istorija nesibaigė laimingai.
Harry man kelis kartus skambino, bet nė karto neatsiliepiau, nes nors ir su Harry gerai sutariam, bet nenoriu turėti reikalų su Erico šeima. Harry tai pat rašė man žinutės, bet aš neatrašiau. Gal ir elgiuosi savanaudiškai, bet tik bandau apsaugoti save nuo dar didesnio skausmo.
Su kuo per tą savaitę bendrauju tai tik su Maja. Atsiprašau jos, kad ne bendravau su ja. Visgi jai paaiškinus, kad buvo dingusi mano atmintis, mergina man iškart atleido. O ir aš jaučiuosi blogai, kad sugebėjau užmiršti savo geriausią drauge. Bet ačiū dievui atmintis grįžo ir viską prisimenu ir turiu šalia savęs patikimą žmogų.
-Brangioji atrodai baisei - Maja priėjusi prie lovos pasakė. Ji numetė nuo manęs dėki - lipk iš lovos arba išspirsiu - pagrasino Maja.
Išlipau iš lovos nors ir nenorėjau ir apsikabinau iškart savo drauge. Stovėjom taip apsikabinusios kelias minutes ir abi tylėjome.
-Eik susiruošk vyksime į kavinę ir aš supažindinsiu tave su savo vaikinu - nusišypsojo Maja.
Pasirodo kol man buvo dingusi atmintis, Maja per tą laiką spėjo susirasti vaikiną su kuriuo rimtai jau draugauja, ir net teigia, kad jie planuoja tuoktis, nes yra įsimylėję vienas kitą. Esu laiminga, kad mano pagaliau draugė yra laiminga ir sutiko sau skirtąji.
-Tikiuosi jis baisus, nes tada galėčiau šitaip atrodydama vykti - nusijuokiau, Maja tai pat nusijuokė ir nustūmė mane į vonią.
*********
Su Maja sėdėjome kavinėje ir laukėm kol atvyks jos vaikinas. Jau gėriau antrą stiklinė sulčių. Mano dėmesį iškart patraukė įėjęs vaikinas į kavinę. Pamačiusi garbanas supratau iškart, kad tai Erico brolis - Harry. Susiraukiau, kaip jis ėjo link mūsų staliuko.
Dar labiau likau nustebusi, kaip jis priėjo prie staliuko, Maja atsistojo ir jie pradėjo bučiuotis.
Negali būti, kad draugė draugauja su Harry.
-Harry, susipažink su mano geriausia drauge, Nina - tarė Maja. Ir Harry, kaip pažvelgė į mane pastebėjau, kaip jis nustebo.
-Nina tu gyva. Maniau, kad jau mirusi esi, kad neatsiliepi - pasakė Harry.
-Jūs pažįstami? - paklausė sutrikusi Maja.
-Jis Erico brolis - tariau ir atsistojau, nes nenoriu pietauti su Erico broliu nors ir, kaip seniau man patikdavo jo draugija. - Maja susitiksim vėliau - tai pasakiusi nuėjau nuo staliuko.
*****
Ėjau link namų spardydama akmenuką, kol prie manęs pribėgo gal dešimties metų berniukas.
-Panele ar galite padėti? - berniuko balsas skambėjo liūdnai ir įsižiūrėjusi pastebėjau žaizdų ant jo rankų, veido. Kažin kas jam nutiko?
-Kas nutiko? - paklausiau susirūpinusi berniuko, ir tikrai noriu padėti šiam mažam nuskriaustam vaikui.
-Prašau sekite mane - jis suėmė mano ranką ir pradėjo vestis.
Pasijutau keistai, nuojauta pradėjo šaukti, kad turėčiau neiti su berniuku. Bet nusprendžiau, kad nuojauta kartais ir klysta, todėl leidau vesti mane berniukui. Trokštu padėti šiam vaikui. Nors savo vaikų neturiu, bet turiu mamos inkstinta, jei pamatau bejėgi vaiką, iškart norisi ginti, apsaugoti ir padėti.
Mums priėjus prie kažkokio pastato sutrikau.
-Ką tu čia veikei? - paklausiau jo, bet jis tylėjo. Įėjus į pastatą mus pasitiko tamsa.
Berniukas paleido mano ranką ir tada išbėgo greitai į lauką užttenkdamas duris, palikdamas mane vieną šiame pastate. Bent tikuosi, kad čia esu viena.
Išgirdusi žingsnius susiraukiau ir pradėjau dairytis nors ir tamsu..
-Pagaliau vėl būsime kartu - išgirdusi Hogano balsą mano kūnas pašiurpo iš baimės.
Pasistengsiu dalis kelti dažniau 💙ačiū, kad skaitote 💙
