Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
*Ninos pozicija *
Sedėjau ligoninės lovoje ir juokiausi iš Harrio visai nesenai pasakyto anekdoto. Jaučiuosi jau geriau, dar truputi pykina, bet jau, bent turiu energijos juoktis ar judėti.
-Tikiuosi, Ericas nesupyks už tai, kad pamelavai jam - nustojusi juoktis pasakiau ir atsargiai padėjau puodelį ant spintelės.
Harry sugalvojo paerzinti savo brolį, todėl paskambino jam ir pasakė, kad mane pagrobė, supykau ant Harrio, bet po kelių minučių atsileidau, nes supratau, kad tai gera proga pažiūrėti ar Ericui aš tikrai esu svarbi.
Po Harrio skambučio Ericui praėjo jau pusvalandis, o Erico nėra.
-Manau, kad jis užsiėmęs ir ne atvyks - pasakau ir atsiguliu, nes pavargau sėdėti.
-Jis atvyks. Jo balsas skambėjo labai jaudinančiai, net kelias minutes tylėjo. O jis dažnai tyli kurį laiką, kaip sužino blogas naujienas ir jį tai paliečia - pasakė Harry ir suima mano kairė ranką ir ją suspaudžia. Nusišypsojau jam ir užsimerkiau, nes staiga dingo visa energija ir užsimaniau miego.
Palatos durims užsitrenkus atmerkiu akis ir pastebėjau Erica prie durų stovintį ir žiūrintį į mus su Harry labai keistu žvilgsniu. Suerzino mane tai, kad negalėjau suprasti, ką reiškia jo žvilgsnis.
-Ačiū dievui tu, čia - pasakė Ericas kurio balsas skambėjo taip švelniai ir jausmingai, kad susigraudinau. Ericas pribėgęs prie lovos greitai mane apsikabino, paleidau Harrio Ranką ir tai pat apsikabinau Erica.
Suspaudė širdį, kaip pajutau Erico ašaras tekančias ant mano nugaros.
-Maniau, kad jis jau atėmė tave iš manęs - jo balsas sutrukčiojo, kas išdavė, kad jis verkia. Buvo keista ir tuo pačiu skaudu matyti savo vyrą verkiantį.
Pradėjau glostyti jo nugarą taip manydama, kad jis supras, kad esu šalia jo.
-Niekas niekada iš tavęs manęs neatims. Juk esu tavo žmona, Ericai - tariau ir Ericas po šitų žodžių mane apsikabino dar stipriau. Buvo taip gera jausti jo kūną, per mano kūną bėgiojo šiurpuliukai kurios suteikia tik Erico prisilietimai, balsas. Mano kūnas, kaip ir širdis visada sureaguoja į Erica. - Ericai, nurimk, neverk. Man viskas gerai. Ir visada bus viskas gerai kol esu su tavimi, mano, meškuti - sušnabždėjau jam prie ausies.
Ericas atsitraukė nuo manęs ir pažvelgė į mane su plačią šypsena. Nusišypsojau o per kūną nubėgo šiluma matant jo tokia žavią šypsena.
-Kaip tu mane pavadinai? - paklausė jis ir pakėlė antakį ,o jo veide dar buvo šypsena.
-Niekaip - sukrizenau.
-Pakartok, kaip mane pavadinai arba pas tave ateis kutulio pabaisa - mirktelėjo Ericas.
-Gerai vykstu, leisiu jums vienas kitam rodyt savo meilę - nusijuokė Harry ir pradėjo eiti link palatos durų. Ericas greitai atsirado prie Harrio ir trinktelėjo Harry į sieną, dėl to suklykiau.
