-Jeigu sugalvosi mus įduoti žinok kita atimta givybė bus tavo draugės. Todėl elgis protingai - pasakė vyriškis kuris nušovė mano mama. Ir išėjo.
Prišliaužiau prie savo mamos kūno, ir garsiai sukukčiojau. Mamos kūną stipriai apsikabinau ir verkdama šnipždėjau, kaip ją stipriai myliu. Pačios kūnas drebėjo nuo patirtų įvykių. Jaučiau didžiulė kaltę - mano mama mirė per mane, jei nebūčiau išėjusi iš Hogano namų, ji būtų gyva. Aš dabar turėčiau būti ne gyva, o mano mama gyva.
Atitraukiau mamos kūną nuo savęs ir užmerkiau savo mamos akis.
-Prižadu mama, Hoganas ir tie vyrai gaus to ko nusipelnė - lūpomis priliečiau jos kaktą.
Mano širdis dabar dega tik noru atkeršyti Hoganui. Jis sulauks keršto. Dega širdis ir iš skausmo, didžiulė tuštuma atsivėrė netekusi mamos. Ji vienintelė buvo mano šeimos narys. Kraujo rišys. Maja mano geriausia draugė turiu apsaugoti ją, tikrai neišgyvenčiau jai ir jos netekčiau.
Drebančiu balsu paskambinau policijai. Pasakiau jiems adresą ir tuo pokalbis mūsų baigėsi.
Stebėjau savo mamos kūną ir verkiau, daugiau nežinojau ką daryt. Juk per vėlu, ne atsuksiu laiko atgal ir jos neišgelbėsiu. Jaučiuosi tikra kvailė, reikėjo vykti čia ne vienai.. Bet neturiu pažįstamų kurie mokėtų susikauti su tokiomis pabaisomis.
*****
Sėdėdama virtuvėje atsakinėjau į policininkų klausimus. Mano galva sukosi nuo klausimų, nuo visko kas įvyko.-Ar pažinojote auka? - paklausė policininkė.
Merginos plaukai buvo juodi ir buvo surišti į kuoduka, mėlynos akys žvelgė į mane rimtų klausimų. Ko tuo metu jos kolegos apžiūrinėjo namą.
-JI mano mama - tyliu ir virpančiu balsu pasakiau. Mergina palinksėjo ir tai užsirašė į juodą sąsiuvini.
Kaip norėčiau, kad tai būtų tik kvailas, skaudus, žiaurus Sapnas. Užmerkiau akis ir po kelių sekundžių atsimerkusi nusivylusi atsidusau pamačiusi vis dar stovinčią policininkė. Visgi tai ne sapnas, o baisi realybė.
-Ar matėte šauli? - paklausė policininką.
-Ne, nemačiau - pamelavau. Žinau kad negalima jiems meluoti. Bet negaliu sakyti tiesos nes tada Maja nukentės, o aš to nenoriu.
-Ar namuose yra kamerų? - paklausė.
Drebančiomis rankomis į rsnkas paėmiau mamos mėgstamiausia puodelį ir prisidėjusi prie lūpų atsigeriau gurkšnį vandens. Puodelį padėjau atgal ant stalo.
-Yra, bet jos jau, kaip savaite laiko neveikia - tariau. - Atleiskite norėčiau padėti, bet niekuo negaliu padėti - tariau ir policininkė linktelėjo.
-Jei dar ką nors prisiminsite susisiekite su manimi, savo numerį uzrasiau ant lapelio, o lapelį padedu ant stalo. - tai pasakiusi policininkė su kitais policininkais išeina iš namo palikdami mane vieną.
Akyse pradeda mirguliuoti, kol galiausiai sukritau ant grindų nukeliaudama į tamsą.
*********
Pramerkusi akis, jaučiau jog guliu minkštoje lovoje. Apsidairydama pastebėjau, kad esu Majos svečių kambaryje. Kaip as pas ją atsiradau? Pakilau iš lovos ir mano galva apsvaigo, bet tai nesutrukdė man keliauti link durų. Nespėjau priliesti durų rankenos, kaip durys prasivėrė ir išvydau Maja kuri susirūpinusi žiūrėjo į mane.
Kritau į drauges glėbį ir sukukciojau jai prie krūtinės. Uzsimerkiau jausdama didžiulį skausmą. Maja pradėjo glostyti mano plaukus manydama, kad tai mane nuramins, bet klydo nes tai dabar nepadėjo.
-Kas buvo? Kodėl aš tave radau nualpusia virtuvėje? - paklausė maja, atsitraukus nuo jos, Maja suėmė mano ranką ir nusivedė prie lovos ir, kaip mažą vaiką pasodino ant lovos. Pati tai pat atsisėdo prie lovos ir žiūrėjo į mane laukdama atsakymo.
-Mano mama... Ji mirė per mane - virpančiu balsu pasakiau ir žvilgsnį nuleidau sau į akis.
-Pakartok - tarė, Maja.
Pažvelgiau į ją.
-Mano mama nužudė - tariau žiūrėdama į jos akis. Jos akys tapo pilnos užuojautos ir buvau stipriai apkabina.
Galiausiai, Majai viską papasakojau, nes ji suprato, kad tai Hogano darbas. Ji buvo įsiutusi, kaip ir aš. Tiesa ta, kad net abi norėjome važiuot pas jį, bet, kažkaip abi sugebėjome viena kitą perkalbėti.
Abi nuėjusios į virtuvę atsisėdom prie stalo ir gėrėm ramunėlių arbata, kuri truputi ramino.
-Tau skambino ir rašinėjo, Ericas. - tarė Maja.
Ir tada prisiminiau, kad sakiau jam, kad šiandien vakariniausime. Norėčiau susitikti su juo, gal jis padėtų pasijusti man geriau, bet jis visgi Hogano draugas. Tikriausiai su Hoganu dabar sėdi ir švenčia savo darbeliu.
Nors sunkiai tikisi, kad Ericas toks pat pabaisa, koks yra Hoganas.
-Tegul rašinėja. Jis man nerūpi - tariau.
Maja nusijuokė ir padėjo prieš mane mano telefoną.
-Žinau, kad meluoji, paskambink jam ir pasipasakok jam. Tau to reikia. - tarė Maja. Atsidusau garsei ir paėmiau telefoną ir atsistojusi priėjau prie šiukšlių dėžės ir į ją ismeciau telefona.
-Man gerai yra ir vienai - tai pasakiusi išėjau iš virtuvės.
Dabar ko labiausiai noriu, tai nudeti Hogano. Turiu nuvažiuot pas jį. Žinau, kad tai nėra gera mintis. Bet man dabar mažiausiai tai rūpi.
********
Nusišypsojau, kaip namo durys atsidarė, bent jau, kvailys nerakina durų. Įžengiau į namo vidų ir apsidairiau. Nuėjau į svetainę ir radau Hogana kalbantį su ta mergina kuri pasakė, kad yra jo žmona.
-Sveiki, balandėliai - nusišypsojau, ir jie abu pažvelgė į mane.
Hoganas iškart atsistojo ir priėjo prie manęs. O aš nieko ne laukusi trenkiau jam antausį, tokį stiprų, kad jo veidas pasisuko į kitą pusę.
-Užmušiu Tave! - surekiau ir vėl trenkiau jam, bet šis smūgis buvo silpnesnis, nes jis į jį net nesuregavo.
-Padarei didelė klaida, kalė - suurzge Hoganas ir jo kumštis susitiko su mano veidu. Smūgis buvo toks stiprus, kad neišlaikiau pusiausvyrą ir nukritau ant grindų. - Kaip matau pasiilgai mano smūgių, tad dabar jų gausi labai daug, kalė - mačiau, kaip Hoganas nusišypsojojo šypsena jo reikšmė tikrai nieko gero. Jis suėmė mano plaukus ir pradėjo mane tempti link sienos. Klykiau, kad jis paleistų mane, bet jis tik nusijuokė.
Sustojus prie sienos, jis mano plaukus stipriai suspaudė savo delne. Suinkščiau iš skausmo.
-Labanaktis, gražuole - tai pasakius jis trenkė mano galvą į sieną. Pajutau didžiulį skausmą, kuris netruko ilgai, nes praradau sąmonę.
Man pasidarė įdomu kas jums labiau patinka. Ericas ar Hoganas?