Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
-Prakeikta, kalė kelkis - atsikėliau girdėdama, kaip šalia manęs keikiasi Hoganas.
-Keliuosi - sumurmėjau sau po nosimi. Ir po lengva atsisėdau lovoje. Po vakar nakties skauda visą kūną. Ir už tą skausmą turiu dėkoti vaikinui kuris dabar nervuojasi, kad negaliu išlipti iš lovos.
Sukandau stipriai apatinė lūpą, kad neišleisčiau skausmo dejonių. Pavykus atsistoti po lengva, pasukau veidą norėdama pažiūrėti, ar Hogonas vis dar kambaryje.
Mano nelaimėje, Hogonas stovėjo prie lovos. Jo žaliose akyse matėsi didelis pyktis. Hogano plaukai buvo susivėlė ir drėgni, kas išduoda, kad jis visai nesenai iš dušo.
-Pusryčiai ne paruošta ir vėl - pasakė tai pro sukastus dantis. Mačiau, kaip jis tvardėsi man ne trenkės.
Nurijau susikaupusias seilės.
-Atleisk, negirdėjau žadintuvo - pasakiau ir pasiėmiau telefoną nuo balto staliuko kuris buvo vidurį kambario. Greitai atsirakinau telefoną ir patikrinau ar žadintuvas skambėjo. Jis skambėjo kelis kartus tik aš negirdėjau. Prakeikimas reiks tikriausiai žadintuvą bandyti pasijungti prie kalonelės, kad girdėčiau jį.
-Tavo atsiprašymai man nieko nereiškia - tai pasakęs uždėjo dešinį delną man ant skruosto. Nuo prisilietimo sudrebėjau.
Ne iš malonumo, o iš baimės.
-Greitai išsimaudysiu ir padarysiu mums pusryčius, meškuti - pasakiau meilų kreipinį, nes žinau, kad jie jį nuramina.
-gerai, katyte - jo veide atsirado šypsena ir pasilenkęs pabučiavo mano skruostą ir atsitraukės nuo manęs išėjo iš kambario leisdamas taip mano kūnui, širdžiai apsidžiaugti.
Be dejonių nepavyko nueiti į vonią. Pasiekusi vonią atsistojau priešais veidrodį. Pažvelgiau į jį ir pamačiusi savo atvaizdą, mano akyse pradėjo kauptis ašaros. Ant abiejų skruostų buvo dvi ryškios mėlynės, ant kaklo tai pat. Na šysyki jis, bent pasigailėjo mano akių. Prieš mėnesį jis taip mane sumušė, kad visas veidas buvo nusietas mėlynėmis.
Hogonas ir aš, esame kartu jau metus laiko. Hogonas iš pradžių buvo, labai mielas, nuoširdus, geras, rūpestingas vaikinas. Praėjus keliems mėnesiams jis pasikeitė į blogaja puse, pradėjo mane mušti už tai jei ne laiku pareinu namo,jeigu kalbant su juo pakeliu toną, jeigu apsiimaunu suknele, dėl visokių be reikšmių dalykų. Daugybė kartų bandžiau pabėgti nuo jo, bet jis vis susirasdavo mane, o kaip susirasdavo kliūdavo taip, kad kelias dienas negalėdavau išeiti iš kambario. Nuo jo neįmanoma pabėgti, jis turi daug artimų draugų kurie yra mafijos nariai. Po penkių kartų mano pabėgimo, jis pradėjo grąsinti, kad nužudys mano mama, kuri yra ligota. Nuo to karto tsikstausi prie šio savo gyvenimo.
Nusukau žvilgsnį nuo veidrodžio ir leidau ašaromis tekėti mano skruostais. Niekada ne verkiu prieš, Hogana, nenoriu parodyti, kad esu silpna.
*******
Vos tik įžengiau į virtuvę buvo nublokšta ant virtuvės grindų. Suinkščiau iš skausmo. Pažvelgiau į Hogana, kuris žiūrėjo į mane ir šypsojosi pašaipia šypsena.
-Už ką?! - surikau neiškentusi.
-Per ilgai maudeisi, kalė - tai pasakęs jis nuėjo.
Ačiū dievui. Jau maniau, kad ir vėl mane suspardys, kaip darė vakar.
Po lengva atsistojau ir nuėjusi prie šaldytuvo, atsidariau šaldytuvo dureles. Ir pradėjau įdėmiai žiūrėti esama turinį Jame. Turiu kažką skanaus pagaminti kitaip gali vėl Hogana mane sumušti.
Nusišypsojau sugalvojusi, kad iš kepsiu blynus su nutela. Jam jie patinka, nes jo mama visada kepa juos, kaip atvyksta pabūti kelias dienas. Jo mama nežino, kad jos sūnus yra monstras. Jis priverčia mane prieš ją apsimesti, kad mes puikiai sutariame ir esame be galo laimingi. Tiesa pasakius norėčiau būti laiminga, nepamenu, kada paskutinį kartą buvau nuoširdžiai laiminga.
-Vakare atvažiuos mano draugai! Nuvyk į prekybos centrą nusipirkti gražių rūbų, nes šiuos kuriuos vilki atrodai, kaip vienuolė! -išgirdusi Hogana garsiai atsidusau.
Šiandien manęs laukia tikras pragaras, nes jo draugai visada lenda prie manęs ir Hoganas leidžia jiems tai daryti. Jeigu ką nors pasakau jo draugams man jis skiria bausmė. Bausmės būna įvairios, bet dažniausiai būna bausmė - kelias dienas be maisto.
Istorija per kuriama. Seniau kokia buvo sulaukė daug neigiamų nuomonių, todėl nusprendžiau perrašyti viską. Tikiuosi ši istorija patiks ir nesulauks tiek heito kiek sulaukė senoji.
